Neseniai rašėme apie 1931 m. pastatytą Lietuvos banko skyrių Panevėžyje su iki šiol išlikusiu įspūdingu Juozo Zikaro kurtu interjeru. Šiandien papasakosime apie nemažiau įspūdingus Lietuvos banko pastatą Tauragėje, kuris išliko ir iki mūsų dienų.
XX a. 4 deš. Lietuvos bankas pastatė 8 naujus pastatus skirtinguose Lietuvos miestuose. Vienas iš projektų įgyvendintas ir Tauragėje.
1934 m. pabaigoje paskelbtas Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmų eskizinio projekto konkursas. Sklypas parinktas S. Dariaus ir S. Girėno alėjos ir Vytauto gatvės sankirtoje. Lietuvos banko pastatai dažniausiai buvo projektuojami prie pat miestų gatvių, o Tauragės rūmų statybos konkurso sąlygose nurodyta, kad čia pastatas turi būti toliau nuo gatvės, kad būtų galima įrengti skverą prieš banko pastatą. Nurodytos ir pagrindinės pastato charakteristikos: 40 kv. m vestibiulis, banko operacijų salėje 18-20 vietų tarnautojams, 100 kv. m plotas lankytojams, 25-30 kv. m direktoriaus kabinetas, vieta archyvui, pinigų saugyklai, seifų patalpa, kambarys sargybai ir kitos patalpos. Direktoriaus butą turėjo sudaryti 5 kambariai, virtuvė, tarnaitės kambarys, prieškambaris, du atskiri įėjimai ir kitos sanitarinės bei pagalbinės patalpos.
Parengtus projektus reikėjo pristatyti į Lietuvos banką Kaune iki 1935 m. sausio 2 d. Konkursui pateikta 20 projektų. Lietuvos banko pastatus statyti buvo prestižo reikalas. Premijos taip pat buvo nemažos. Pirmoji vieta ir 1 000 litų premija atiteko A. Funkui, antroji vieta ir 700 litų premija - N. Mačiulskiui (g. 1903 m.), trečioji vieta ir 500 premija - S. Kudokui (1898-1988).
Arnas Funkas (1898 – 1957 m.) – žymus tarpukario architektas, inžinierius, vienas funkcionalizmo architektūros Lietuvoje atstovų, spaudos bendradarbis. Nemažai garsių ir į kultūros paveldą įrašytų A. Funko projektuotų pastatų galime pamatyti ir šiandien: Vytauto Didžiojo karo muziejų Kaune (1930 m.), Prano Gudavičiaus ir Aleksandros Iljinienės namą Kaune (1934 m.), Akcinės apdraudimo bendrovės „Lietuvos Lloydas“ rūmus, o šiandien Kauno apskrities viršininko administracią (1938 m.) ir daugelį kitų. Jis projektavo ir Lietuvos banko pastatus Raseiniuose (1931 m.), Utenoje (1933 m.) ir kt. Garsėjo, kaip unikalių interjerų kūrėjas.
Tauragės banko rūmų projektas, matyt, buvo taisomas kartu su nuolatiniu Lietuvos banko pastatų architektu M. Songaila, nes pastato architektūrinė stilistika artimesnė šio autoriaus projektuotiems pastatams. 1935 m. kovo 12 d. projektas patvirtintas.
Darbus atliko įvairūs rangovai. Daugiausiai iš Kauno. Šaltkalvystės darbus atliko kaunietis J. Švarcas, baldai gaminti K. Petriko baldų fabrike Kaune (beje, tas pats fabrikas gamino baldus ir centriniams banko rūmams Kaune). Generalinis rangovas taip pat iš Kauno – A. Balčiauskas.
Rūmai baigti statyti gana greitai, 1936 m. Visgi statybos neapsiėjo be kuriozų. Kaip rašė to meto spauda, rūmus statė 15 – 20 darbininkų. Darbas buvo nelengvas, o atlyginimas buvo 30 centų už valandą. Darbininkai buvo nepatenkinti ir reikalavo daugiau. Kai darbininkams atsakyta neigiamai, jie paskelbė streiką, kuris truko dvi dienas. Galų gale vėl pradėta dirbti. Po streiko sutarta, kad gaus 3 litus už 8 valandas (anksčiau dirbo 10 valandų).
Rūmų statyba sulaukė ir kritikos. 1935 m. lapkričio 10 d. vyriausiasis statybos ir sauskelių inspektorius, apžiūrėjęs statomus Tauragės skyriaus rūmus, parengė raportą vidaus reikalų ministrui. Jis rašė: „rūmai savo brangumu ir puošnumu nesiderina su Tauragės miesto bendru vaizdu. Visuomenė aiškiai neigiamai nusistačiusi dėl tokios brangios ir puošnios statybos. Ūkininkai drovėsis įžengti į baltus marmuro imitacija papuoštus rūmus.“ Siūlyta projektą taisyti, nes, pasak inspektoriaus „ Jau keletą metų keliamas klausimas, kad Lietuvos banko namai provincijoje statomi per daug prabangiai. Bet lig šiol banko statybos politika nesikeičia. Šis Tauragės bankas bus bene puošniausias už visus kitus provincijos bankus “.
Projektas iš tiesų nebuvo kuklus. Lietuvos bankui jis atsiėjo apie 400 tūkstančių litų. Dviejų aukštų pastatą su skveru juosė tautinio stiliaus ornamentais dekoruota tvora, o į pastatą patenkama pro iškilmingus vartus - kolonadą su užrašu „Lietuvos bankas“. Pusapskritė banko operacijų salė, apsupta kolonados, įrengta į kiemo pusę. Rūmai klasicistinio stiliaus, bet jų statybai naudotos to meto modernios technologijos (pvz. gelžbetonis). Pastatas išsiskyrė dar ir tuo, kad antrame aukšte buvo įrengta erdvi terasa įrėminta kolonomis. Šis architektūrinis elementas buvo retas tarpukario pastatuose.
Pastatas stipriai nukentėjo II pasaulinio karo metais. Vėliau buvo suremontuotas, o 1957 m. jame įrengtas viešbutis su restoranu. 1978 m. atliktas kapitalinis remontas ir rūmams sugrąžinta pirminė banko paskirtis.
Bankas šiame pastate veikia ir šiandien. Tiesa, jau komercinis („Luminor“). Jei turėsite progą, apžiūrėkite šį unikalų Lietuvos banko palikimą.
