Spalio 18 d sukanka 125 metai, kai 1893 m. gimė garsus lietuvių tapytojas, grafikas ir litų banknotų dailininkas Adomas Galdikas (1893–1969).
Gimė jis Giršinų kaime šalia Mosėdžio (dab. Skuodo raj.). Mokėsi Palangos progimnazijoje ir gimnazijoje. Tapybos mokėsi Petrapilyje (dab. Sankt Peterburgas), vėliau Vokietijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Buvo pirmasis lietuvis ofortininkas (ofortas – grafikos technika).
Nuo 1920 m. Jo paveikslai demonstruoti Lietuvos ir užsienio meno parodose. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už triptiką „Lietuva“ apdovanotas Grand Prix. Iliustravos knygas, piešė nemažai dekoracijų teatrų spektakliam Už V. Krėvės dramos „Šarūnas“ dekoracijas 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje apdovanotas aukso medaliu. Nutapė daug paveikslų, kurie žinomi ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Nuo jaunystės A. Galdikas dalyvavo ir valstybės organizuojamuose konkursuose. Sukūrė vienus pirmųjų pašto ženklų (pirmuosius centų ir litų nominalo pašto ženklus), kūrė dizainą bankų (pvz. Lietuvos Prekybos ir pramonės banko), kitų bendrovių akcijoms. Kūrė ir medalius (pvz. 1930 m. sukūrė Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos medalį) ir t.t.
1924 m. Lietuvos bankas nusprendė į apyvartą išleisti didžiausio nominalo 1000 litų banknotą, kurio kūrimas patikėtas Adomui Galdikui (banknotas apyvartoje pasirodė 1926 m.). Vėliau dailininkas sukūrė didžiąją dalį litų banknotų: 1928 m. laidos 50 ir 100 litų banknotus, 1929 m. laidos 5 litų banknotą, 1930 m. laidos 20 litų banknotą. 1938 m. A. Galdikas sukūrė ir proginį 10 litų banknotą. Deja, jis niekada nebuvo išleistas.
Karo metais A. Galdikas pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, Prancūzijoje. 1952 m. išvyko į JAV, apsigyveno Niujorke, kur 1969 m. ir mirė.
Litų banknotai sukurti Adomo Galdiko
Adomas Galdikas sukūrė didžiąją dalį 1924-1938 m. litų banknotų projektų: 1924 m. laidos 1000 litų banknotą, 1928 m. laidos 50 ir 100 litų banknotus, 1929 m. laidos 5 litų banknotą, 1930 m. laidos 20 litų banknotą. 1938 m. A. Galdikas sukūrė ir proginį 10 litų banknotą. Deja, jis niekada nebuvo išleistas. Jo sukurtuose projektuose atsispindi ankstyviesiems jo grafikos ir tapybos kūriniams būdingas realistiškumas ir romantizmas. Banknotuose pavaizduoti Lietuvai svarbūs asmenys, pastatai, kultūros objektai, taip pat gausu alegorinių figūrų, vaizduojančių Lietuvą, jos ūkio pasiekimus, tautinių elementų.
1924 m. gruodžio 11 d. laidos 1000 litų banknotas.
1924 m. apyvartoje labai padaugėjus pinigų, Lietuvos bankas, siekdamas palengvinti mokėjimus ir atsiskaitymus, nutarė išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1000 litų – banknotus. Generalinės tarybos posėdyje buvo nuspręsta juos spausdinti pagal Viliaus Jomanto ir Adomo Galdiko parengtus projektus. Adomas Galdikas sukūrė didžiausio per visą istoriją Lietuvoje cirkuliavusio 1000 litų banknoto projektą. Banknote daug lietuvių liaudies tautinių motyvų. Banknoto averso centre pavaizduotas paties A. Galdiko sukurtas Vyčio variantas, naudotas ir daugelyje vėlesnių litų banknotų. Reverse - du jaunuoliai, vaikinas ir mergina. Merginos rankose ąžuolo šakelė, o vaikinas groja kanklėmis. Aplink juos galima pamatyti daug įvairių smulkių simbolinių daiktų atvaizdų: žemės ūkio padargai (Lietuva, kaip žemės ūkio kraštas), ginklus (Lietuvos kariuomenė), knyga, dailės įrankiai (Lietuvos kultūra), netgi tautinės vėliavos ir rūpintojėlio figūra. Visa tai simbolizavo Lietuvą, kaip klestintį ir stiprų kraštą.
Šio banknoto spausdinimas patikėtas Anglijos firmai Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd. Lietuvos bankas kėlė reikalavimą – kuo geriau apsaugoti banknotus nuo klastojimo, todėl jiems spausdinti buvo naudotas ,,piniginis“ popierius su vandenženkliais (Vytauto Didžiojo portretas), spalvotais plaušeliais ir sudėtingu spalvotu pagrindo piešiniu. Vėliau šių banknotų popieriuje vienoje iš pusių buvo ,,įausta“ saugančioji vertikali 20 mm skersmens raudonų ir mėlynų šilko siūlelių juostelė. Anglijos bendrovė spausdino visus vėlesnės laidos litų banknotus.
Įdomu, kad 1000 litų banknoto atvaizdą galite pamatyti Kaune verslo centro 1000 pastato fasade (Taikos pr. 88A). Šis pastatas ir yra vadinamas 1000 litų banknoto pastatu.
1928 m. kovo 31 d. laidos 50 litų banknotas.
Naujo pavyzdžio 50 ir 100 litų banknotų projektų kūrimas taip pat patikėtas A. Galdikui. 50 litų banknoto averse žymus visuomenės veikėjas, vasario 16 Akto signataras, Lietuvos patriarchas, kuriam dar gyvam buvo statomi paminklai, Jonas Basanavičius. Šį banknotą taip pat galima laikyti savotišku paminklu J. Basanavičiui. Jis mirė 1927 m., o po metų jau nuspręsta J. Basanavičiaus portretą pavaizduoti ant litų banknoto. Įdomu, kad reali istorinė asmenybė ant litų banknoto buvo pavaizduota pirmą kartą. Iki tol figūravo tik alegorinės figūros ir LDK kunigaikščių portretai sukurti modernių dailininkų. Tiesa, ir pati J. Basanavičiaus figūra tuo metu jau buvo tapusi labiau mitologinė. Banknoto reverse - Vilniaus katedra ir fone esanti Gedimino pilis. Vieną vertus, tai buvo logiška, J. Basanavičius paskutinius metus nugyveno Vilniuje, net kai jis buvo valdomas lenkų ir tapo savotišku šiuo miesto simboliu. Kitą vertus, Vilnius, kaip okupuota amžinoji Lietuvos sostinė, buvo vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos simbolių, nuolat įvairiomis formomis naudotų visuomeniniame Lietuvos gyvenime. Vandens ženkle dar viena tematiškai svarbi istorinė figūra - Vilniaus įkūrėjas Ldk Gediminas.
Įdomu, kad tie patys motyvai (J. Basanavičiaus portretas averse ir Vilniaus katedra reverse) liko ir ant 50 litų banknoto išleisto 1993 m.
1928 m. kovo 31 d. laidos 100 litų banknotas.
Kartu su 50 litų išleistas ir naujasis 100 litų banknotas. Banknoto averse - Lietuvos alegorija, moteris aprengta lietuvės sodietės rūbais, galva papuošta nuometu. "Lietuvos" rankose gausybės ragas, o aplink ją pramonės, meno, kultūros atributai. Lietuvą dailininkas vaizdavo, kaip modernų kraštą su augančia pramone ir išvystytu žemės ūkiu. Įdomu tai, kad figūra alegorinė, bet jai pozavo realus asmuo. Tai Elena Turauskienė – Lietuvos diplomato, visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo Edvardo Turausko žmona.
Klasikinių ir nacionalinių elementų junginys aiškiai turėjo liudyti kaimiškos Lietuvos įžengimą į naująjį pasaulį. Visiškai logiška, kad reverse pavaizduoti naujieji Lietuvos banko rūmai (beje, atidaryti 1928 m. gruodžio 8 d.,). Lietuvos bankas buvo šalies ūkinio stabilumo bei patikimumo simbolis, o patys rūmai ko gero moderniausias ir prabangiausias pastatas to meto Lietuvoje.
100 litų banknoto vandens ženkle dar vienas kunigaikštis - Ldk Kęstutis.
1929 m. birželio 24 d. 5 litų banknotas.
1930 m. buvo minimos Ldk Vytauto Didžiojo 500 - ios mirties metinės. Vytautas Didysis buvo ypatinga figūra tarpukario Lietuvos gyvenime, todėl ši šventė buvo labai svarbi, minėta įvairiomis formomis. Viena iš tokių formų - Vytauto Didžiojo vaizdavimas ant pinigų. Jį galėjome matyti ir ant monetų ir ant banknotų. Banknoto dizainą, kaip ir Vytauto Didžiojo portretą, kūrė A. Galdikas. Averese be portreto galime matyti ir Vytį ir dailininko sukurtą "Vytauto ženklą"( ietigalis ir kryžius, buvę ant Vytauto laikų monetų ir raidė V). Tiesa, niekur nėra nurodyta, kad tai originalus Vytauto ženklas, tai taip pat buvo dailininko fantazija. Reverse - lenkų dailininko Jano Stykos (1858-1925) paveikslo „Vytauto priesaika", nutapyto 1901 m. reprodukcija. Paveikslo eskizas buvo kurtas Lietuvoje, o nutapytas jis Paryžiuje. Jame pavaizduotas Vytautas, prisiekiantis atkeršyti priešams už Kauno pilies sugriovimą. Liepsnojančios pilies dūmai matyti tolumoje, dešiniajame paveikslo pakraštyje. Istoriniai šaltiniai tokio herojiško momento nefiksuoja, tad galima sakyti, jog J. Stykos paveiksle skleidžiama dailininko paties sukurta ar galbūt kažkur nugirsta legenda apie Vytauto priesaiką atkeršyti kryžiuočiams už Kauno sunaikinimą 1362 m. Visgi šis simbolinis paveikslas buvo labai svarbus tarpukario Lietuvos kultūroje. Ilgą laiką paveikslas priklausė grafams Tiškevičiams ir buvo jiems priklaususiuose Raudondvario rūmuose. Valstybė paveikslą iš grafų įsigijo už rekordinę tuo metu 12 000 litų sumą. Jis buvo eksponuojamas Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir tapo brangiausiu šio muziejaus eksponatu. Šį paveikslą muziejuje galime pamatyti ir šiandien.
1930 m. liepos 5 d. 20 litų banknotas.
Šis banknotas taip pat skirtas Vytauto Didžiojo mirties metinėms. Aversas primena 5 litų banknoto atvaizdą, bet čia net trys vytautiniai simboliai: tas pats kunigaikščio portretas, vadinamasis Vytauto ženklas (šįkart dešinėje pusėje vietoje Vyčio), o viduryje - Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. Reverse garlaivis Nemune, plaukiantis pro miesto (simboliškai Klaipėdos) senamiestį ir J. Zikaro laisvės statula. Beje, laisvės skulptūra pavaizduota ir 20 litų banknoto išleisto po 1993 m. reverse. 20 litų banknoto reversas - tai naujosios Lietuvos simbolis, o J. Zikaro skulptūra jau primena ne tik protėvių kovas, bet ir neseniai pasibaigusias Nepriklausomybės kovas ir įtvirtintą suverenią laisvę.
Neišleistas 1938 m. 10 litų banknotas.
1938 m. buvo numatyta jubiliejinį 10 litų banknotą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Jį taip pat kūrė A. Galdikas. Jo averse buvo vaizduojama: Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos portretas (pirmą kartą ant litų banknoto galėjo būti pavaizduota reali dar gyva asmenybė), Nepriklausomybės akto faksimilė, Vytis ir Gediminaičių stulpai. Reversą puošė istorinė Lietuvos Tarybos – Nepriklausomybės akto signatarų – nuotrauka, kurios viršuje buvo įkomponuoti trijų svarbiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – herbai. Jubiliejiniai banknotai turėjo būti išleisti 1938 m., netgi Londono (Bradbury, Wilkinson and Co. Ltd) bendrovė buvo pagaminusi bandomuosius banknotų pavyzdžius, dėl nežinomų priežasčių jie nebuvo išspausdinti. Tai buvo paskutinis Lietuvos bandymas išleisti lietuviškus banknotus. Lietuva 1940 m. buvo okupuota, o 1941 m. litai galutinai išimti iš apyvartos ir nustojo galioti.
Visus aprašytus pinigus galite apžiūrėti Pinigų muziejuje.
