Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą ir jų tragiška žūtis ant Lietuvos slenksčio – vienas iš XX a. garsiausiai pasaulyje nuskambėjusių ir vienas tragiškiausių lietuvių žygdarbių. S. Darius (Steponas Jusevičius) ir S. Girėnas (Stasys Girskis) – abu žemaičiai. Dar maži būdami kartu su tėvais persikėlė į JAV. Sumanę išgarsinti Lietuvos vardą skrydžiu per Atlantą, 1933 m. liepos 15 d. pakilo iš Niujorko oro uosto. Perskridę vandenyną, žuvo audringą naktį Prūsijoje, netoli Soldino miestelio (dabar Mislibožas Lenkijoje).
Skrydis per Atlantą
Amerikos lietuviai S. Darius ir S. Girėnas susipažino 1927 m. Juos vienijo lėktuvų pomėgis, ir abiem gimė mintis perskridus Atlantą pasiekti Lietuvą, taip išgarsinant Lietuvos vardą. Net ir dabar nėra labai daug mažųjų lėktuvų, galinčių įveikti tokį atstumą, o tada ši idėja buvo dar drąsesnė. 1932 m. už 3 200 dolerių įsigiję JAV kompanijos „Bellanca“ šešiavietį lėktuvą „Pacemaker“, lietuviai pradėjo jį rengti skrydžiui. Vardą lėktuvui „Lituanica“ pasiūlė Lietuvos laikraščio „Naujienos“ redaktorius. Skrydžiui pinigai buvo renkami ir JAV lietuvių, ir lietuvių, gyvenusių Lietuvoje. Numatytas maršrutas: Niujorkas–Niufaundlandas–Atlanto vandenynas–Airija–Kaunas. Iš viso 7 186 km. Parengtas lėktuvas galėjo nuskristi ir apie 8 000 km. 
„Lituanica“ iš Niujorko oro uosto pakilo 1933 m. liepos 15 d. Lakūnai gabeno ir pašto siuntą (tai buvo pirmoji pasaulyje transatlantinė pašto siunta). Perskridę Atlanto vandenyną, dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. „Lituanica“ sudužo liepos 17 d. naktį šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas). Iki tikslo tebuvo likę 650 km. Oficialiai pranešta, kad katastrofa įvyko dėl audros ar sugedus motorui (pagal neoficialią versiją, lėktuvas galėjo būti pašautas nacių). Nors tikslas ir nebuvo pasiektas, S. Dariaus ir S. Girėno vardai įėjo į pasaulinę aviacijos istoriją. Lėktuvas „Lituanica“ nenusileidęs išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskrido (iki katastrofos vietos) 6 411 kilometrų. Tuo metu tai buvo antrasis skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Skrydis taip pat buvo antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. S. Darius ir S. Girėnas atvėrė kelią oro paštui tarp Amerikos ir Europos žemynų.
Šis tautos didvyrių skrydis yra įamžintas ir meno kūriniuose (filmuose, paveiksluose, skulptūrose ir pan.), ir lietuviškuose piniguose – 1993 m. išleista vario ir nikelio lydinio 10 litų nominalo proginė moneta (tai buvo pirmoji istorijoje kolekcinė išleista Lietuvos banko). Lakūnų portretai ir lėktuvas „Lituanica“ pavaizduoti 10 litų banknote.
10 litų banknotas
Šiam banknotui pasirinkta tema tarsi atiduota duoklė Lietuvos išeivijai. Simboliška, kad išeivija padėjo ir kuriant litus – kūrėjų komandoje buvo Australijos lietuvis Kęstutis Lynikas, ilgą laiką dirbęs Australijos banke.
1991 m. litų banknotų projektuose Darius ir Girėnas buvo vaizduojami ant 5 litų banknoto (jį kūrė dailininkas Giedrius Jonaitis), o ant 10 litų planuotas vaizduoti Vydūno portretas. Tačiau jaunam dailininkui Alvydui Mandeikai, kuris ėmėsi jį kurti, nepavyko pateikti kolegas įtikinančio projekto, todėl nutarta 10 litų banknoto projektavimą perduoti G. Jonaičiui, o Vydūno portreto tuokart atsisakyta. Laikinai atsisakius mažųjų nominalų banknotų ir visas jėgas sutelkus į didžiuosius, G. Jonaitis praktiškai jau baigtą kurti 5 litų banknoto kompoziciją pritaikė 1991 m. laidos 10 litų banknotui. Averso centre buvo įkomponuoti lakūnų portretai, o reverse – „Lituanica“, skrendanti virš audringo vandenyno iš Amerikos į Europą, į Lietuvą. Įdomiausia, kad autorius manė, jog jo sukurta kompozicija yra tik idėja, pagal kurią vėliau bus kuriamas piešinys. Vis dėlto šis variantas ir pasirinktas, banknotas išleistas be ypatingų ornamentų ar daug apsaugos požymių.
.jpg)
.jpg)
Rengdamas projektą 1993 m. laidai, G. Jonaitis, Lietuvos banko paprašytas, portretus sukomponavo banknoto dešiniame krašte. Taip sukomponuotas banknotas buvo panašesnis į kitus serijos banknotus, be to, kairiame krašte palikta vietos vandenženkliui ir dideliam nominalo skaičiui. Palyginti su pirmos laidos piešiniu, išgraviruoti S. Dariaus bei S. Girėno portretai nukentėjo – jei ne lakūnų apranga, juos atpažinti būtų sunkoka. Žemynai ir lėktuvas buvo perpiešti vadovėliškai tiksliai, kietomis techninio brėžinio linijomis. Tokie pakeitimai buvo daromi tam, kad pirmos laidos paveikslėlis taptų panašus į banknotą, kad jis būtų neįveikiamas falsifikatoriams. Kaip ir pirmosios laidos banknotą, 1993 m. laidos banknotą spausdino JAV spaustuvė „United States Banknote Corporation“.
1997 m. pasirodė dar viena to paties banknoto laida, atspausdinta Anglijos spaustuvėje „Thomas De La Rue“. Aversas atrodo vientisesnis, ryškus nominalo skaičius pabrėžia pinigo charakterį. Gerokai daugiau naujovių įdiegta reverse. Nors nei pagrindiniai komponentai, nei jų išdėstymas nepasikeitė, tik Europa „atgavo” savo pietinę dalį. Projekto autorius kritiškai vertino savo projektuotą banknotą: „Banknoto grafika tapo sudėtingesnė, įvairesnė, bet matau ir trūkumų – pakankamai grubus fonas, kai kur jo negali paslėpti taškiniu būdu piešta banga.“ Baigiant kalbėti apie trečios laidos 10 litų banknotą, galima konstatuoti, kad pinigas tapo saugesnis.
2001 m. pasirodė ketvirta 10 litų banknoto laida. Pirminė G. Jonaičio sukurta banknoto kompozicija ryškiau pasikeitė tik spausdinant antrą laidą, o vėliau tik tobulėjo gamybos technologija, gausėjo apsaugos priemonių. 2001 m. laidos banknotą spausdino Šveicarijoje, Ciuriche, įsikūrusi spaustuvė „Orell Füssli Security Printing Ltd“. Jei nežinotume, kad banknotą spausdino kitos firmos, kad lakūnų portretai išgraviruoti iš naujo, o spręstume tik pagal graviūros linijų tėkmės ir charakterio analizę, galėtume pamanyti, kad visų trijų laidų portretus graviravo tas pats meistras. Tik labai atidžiai lyginant galima pastebėti skirtumus. Tiesa, naujesnių laidų portretai didesni, gal šiek tiek labiau panašūs į mums gerai pažįstamus lakūnus. Reverso komponentai išliko tie patys kaip ir ankstesnių laidų. Pagal kompozicijos vientisumą, atlikimo profesionalumą, spalvų kultūrą tai turbūt vienas iš labiausiai pavykusių lietuviškų banknotų.
.png)
2007 m. laidos, papildomą apsaugą turintį banknotą spausdino Vokietijos banknotų spausdinimo kompanija „Giesecke & Devrient GmbH“.
Paskutinių dviejų laidų banknotų piešiniai, ko gero, buvo patys tiksliausi, jie buvo apsaugoti gausybe apsaugos priemonių. Juose galime pastebėti ir keletą malonių detalių. Pvz., kairiajame apatiniame kampe buvo vaizduojamas averso ir reverso tikslaus sutapimo ženklas – „Lituanicos“ lėktuvėlis. Dar viena detalė, dėl kurios banknotas buvo labai populiarus tarp JAV kolekcininkų, nėra lengvai pastebima plika akimi. S. Darius pavaizduotas dėvintis kepurę, ant kurios yra garsaus JAV Čikagos Palvokio oro uosto ženklas ir žodžiai „Milwaukee ir Palatine“ (vietovės, nuo kurių kilo oro uosto pavadinimas). Šią kepurę S. Darius visada dėvėdavo viešumoje.
Tiesa, ir pats banknotas pasaulyje buvo ir yra vertinamas, ko gero, ne tik dėl šios savybės, bet ir dėl unikalaus dizaino. Jo atvaizdas 2009 m. puikavosi net ant garsaus JAV leidžiamo popierinių pinigų katalogo „World Paper Money“ viršelio.
.jpg)
2015 m. sausio 1 d. litus pakeitė eurai. 10 litų banknotas tapo numizmatine vertybe.
