Ekspozicija įrengta istoriniame Bulgarijos nacionalinio banko pastate, pačiame Sofijos centre. Nors ji nėra didžiausia tarp Europos centrinių bankų muziejų, išsiskiria itin turtingais numizmatikos rinkiniais ir nuosekliu pasakojimu apie pinigų evoliuciją nuo senovės iki šių dienų. Čia lankytojai gali pamatyti ne tik monetas ir banknotus, bet ir dokumentus, istorinius bankininkystės įrankius bei sužinoti, kaip kūrėsi viena seniausių Balkanų finansų sistemų.
Mintis įkurti Bulgarijos nacionalinio banko muziejų gimė dar XX a. trečiajame dešimtmetyje, tačiau pirmoji nuolatinė ekspozicija buvo atidaryta tik 1969 m. Dabartinis muziejus duris visuomenei atvėrė 1999 m. sausio 25 d., minint Bulgarijos nacionalinio banko 120-ąsias įkūrimo metines. Nuo tada jis tapo svarbia banko švietėjiškos veiklos dalimi ir vieta, kurioje saugomas vienas reikšmingiausių šalies pinigų istorijos rinkinių.
Nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma daugiau kaip 2500 eksponatų, apimančių laikotarpį nuo V a. prieš Kristų iki mūsų dienų. Seniausios monetos atkeliavo iš Trakijos, Senovės Graikijos ir Romos laikų, o šalia jų eksponuojami viduramžių Bulgarijos pinigai, Osmanų imperijos laikotarpio mokėjimo priemonės bei pirmieji nepriklausomos Bulgarijos banknotai. Tokia chronologinė kelionė leidžia suprasti, kaip pinigai keitėsi kartu su visuomene, prekyba ir politine santvarka.
Ypatingas dėmesys muziejuje skiriamas Bulgarijos nacionalinei valiutai – levui. Ji buvo įvesta 1881 m., šaliai išsivadavus iš Osmanų imperijos. Lankytojai gali stebėti, kaip keitėsi banknotų dizainas, monetų išvaizda ir apsaugos priemonės, o kartu – ir pati valstybė. Skirtingų laikotarpių pinigai atspindi įvairias epochas: monarchijos, socializmo ir šiuolaikinės Bulgarijos. Šiuo požiūriu banknotai ir monetos tampa savotiškais istorijos dokumentais.
Vienas įdomiausių ekspozicijos elementų –atkurtas autentiškas XX a. ketvirtojo dešimtmečio banko tarnautojo kabinetas. Jame galima išvysti mechanines skaičiavimo mašinas, rašomąją mašinėlę, to meto telefoną, ranka pildytas apskaitos knygas ir kitus darbo įrankius, kuriais bankininkai naudojosi gerokai anksčiau, nei jų kasdienybėje atsirado kompiuteriai. Šis nedidelis istorinis kampelis leidžia geriau suprasti, kaip atrodė kasdienis banko darbas prieš beveik šimtmetį.
Ekspozicijoje nemažai dėmesio skiriama ir monetų kaldinimo istorijai. Pasakojama apie senovinius kaldinimo būdus, Bulgarijos monetų gamybos tradicijas bei proginių ir kolekcinių monetų leidybą. Šios temos atskleidžia, kad monetos visais laikais buvo ne tik atsiskaitymo priemonė, bet ir valstybės simbolis, perteikiantis valdžios autoritetą, atspindintis kultūrą bei meną.
Ne mažiau įdomus ir pats muziejaus pastatas. Bulgarijos nacionalinio banko rūmai, pastatyti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje, laikomi vienu reikšmingiausių tarpukario architektūros objektų Sofijoje. Monumentali architektūra ir klasikiniai fasadai pabrėžia centrinio banko stabilumą bei svarbą, o pats pastatas šiandien yra saugomas kaip kultūros paveldo objektas.
Bulgarijos nacionalinis bankas muziejų laiko svarbia savo finansinio švietimo misijos dalimi. Čia organizuojamos ekskursijos, edukacinės programos moksleiviams, laikinosios parodos ir renginiai, skatinantys domėtis pinigų istorija, bankininkyste ir finansiniu raštingumu. Tokia veikla rodo, kad centrinio banko vaidmuo šiandien neapsiriboja vien pinigų politika – jis taip pat prisideda prie visuomenės ekonominio švietimo.
Bulgarijos nacionalinio banko Numizmatikos ir bankininkystės muziejus nėra tas muziejus, kuris lankytojus pasitinka gausybe interaktyvių ekranų ar virtualios realybės sprendimais. Jo stiprybė – autentiški eksponatai ir nuoseklus pasakojimas apie pinigus kaip valstybės istorijos liudininkus. Apsilankę čia suprasime, kad monetos ir banknotai pasakoja gerokai daugiau nei vien ekonomikos istoriją – jie atspindi tautos tapatybę, politinius pokyčius, kultūrą ir žmonių kasdienį gyvenimą. Būtent todėl šis muziejus pelnytai laikomas vienu iš įdomiausių Europos centrinių bankų muziejų ir lankytojų centrų.
