Plastikiniai banknotai, arba kitaip – banknotai, pagaminti iš polimero, pasaulyje naudojami jau nuo praeito amžiaus. 1968 m. Australijoje ir kitose valstybėse pradėtas polimerinių pinigų technologijos tobulinimas ir plėtojimas, o į apyvartą tokie banknotai išleisti 1988 m. Šiuo metu polimerinių banknotų yra išleidusios apie 45 valstybės. Tačiau dalis jų buvo išleisti tik laikinai (jubiliejiniai banknotai) arba polimerinės buvo išleidžiamos tik dalis kupiūrų.
Kaip gaminami polimeriniai banknotai?
Polimeriniai banknotai gaminami iš dvikryptės polipropileno plėvelės. Šis pavadinimas apibūdina ne tik medžiagą, bet ir būdą, kuriuo gaminama, t. y. gamybos metu plėvelė ištempiama dviem skirtingomis kryptimis. Taip padidinamas jos stiprumas ir skaidrumas. Skaidrų plotą galime pamatyti ir kai kurių šalių banknotuose, tačiau didžioji banknoto dalis vis dėlto lieka nepermatoma, ji padengiama dažais.
Apsauginių elementų palyginimas
Ant eurų banknotų (kurie yra pagaminti iš medvilnės pluošto) yra tokios apsaugos priemonės:
- langelis su Europos portretu;
- vandenženklis, ant kurio matyti Europos portretas, nominalas, pastato dalis;
- tamsus apsauginis siūlelis, ant kurio labai mažomis baltomis raidėmis nurodytas euro simbolis ir konkretus nominalo skaičius;
- spausdinto paviršiaus nelygumai;
- holograma, ant kurios matyti banknoto vertės skaičius ir euro simbolis, taip pat holograma su portretu ir erdviniais elementais;
- nuo 50 iki 200 eurų nominalų banknotų reverse yra banknoto vertės skaičius, kurį pakreipus keičiasi spalvos;
- averse yra maži skrituliukai, kurie reaguoja į specialią ultravioletinę šviesą: pašvietus ultravioletine šviesa, jie švyti geltonai, o didesnės žvaigždės – oranžine spalva;
- galima įžvelgti ir papildomą euro simbolį. Infraraudonųjų spindulių šviesoje priekyje matyti smaragdinis numeris, averso dešinėje pusėje yra sidabrinė juostelė. Reverse matyti vertės skaičius ir horizontalus serijos numeris.
- holograma;
- permatomas langelis, kurio averse yra aukso, o reverse – sidabro spalvos bokštas. Jame taip pat pavaizduotas karalienės portretas ir spalvą keičiantis kraštelis;
- žalios ir sidabro spalvos folijos simboliai;
- iškilus tekstas;
- ultravioletinis skaičius, kuris matyti tik pašvietus ultravioletine šviesa.
Kaip matome, ant banknotų iš medvilnės pluošto ir iš polimero pagamintų banknotų yra panašių apsaugos priemonių, tokių kaip hologramos, paviršiaus nelygumai ir į ultravioletinius spindulius reaguojantys ženklai. Tačiau vandens ženklai ant polimerinių banknotų nereikalingi. Tą funkciją atlieka permatomi langeliai su specialiais simboliais.
Polimerinių banknotų pliusai
Polimeriniai banknotai kai kuo pranašesni už kitus banknotus. Pirmiausia, juos sunkiau klastoti, kadangi tokiems pinigams spausdinti reikia specialių medžiagų ir spausdinimo mašinų. Antra, šie pinigai yra atsparūs vandeniui, dėl to būdami ten, kur didelė drėgmė, nesuyra ilgiau. Dėl slidaus paviršiaus šie pinigai ne taip greitai išsipurvina, ant jų mažiau kaupiasi bakterijos. Trečia, jie yra tvirtesni (gali išsilaikyti apyvartoje tinkamos būklės iki 2,5 karto ilgiau nei medžiaginiai banknotai), juos keisti reikia rečiau nei įprastus banknotus. Ketvirta, juos galima perdirbti ir panaudoti gaminant kitus plastikinius daiktus. Taigi, teigiamų pusių yra nemažai.
Polimerinių banknotų minusai
Polimeriniai banknotai turi ir kelias neigiamas ypatybes. Dėl slidaus paviršiaus juos sunkiau suimti. Dėl netinkamų klimato sąlygų spalvos gali nublukti greičiau nei paprastų banknotų. Šių banknotų gamyboje naudojami gyvulinės kilmės riebalai, taigi kyla etiškumo klausimų. Be to, juos gaminti brangiau. Tiesa, kadangi polimeriniai pinigai tinkamos kokybės išlieka ilgiau nei kiti pinigai, kaina atsiperka.
Polimeriniai banknotai ateityje
Vis dėlto pastebima, kad net jei polimeriniai banknotai ir turi minusų ir juos pagaminti brangiau, teigiamos šių pinigų pusės nusveriama neigiamas. Daugeliu atveju polimeriniai banknotai yra pranašesni už medvilninio pluošto banknotus. Nors Europos Centrinis Bankas dabartinius euro banknotus planuoja naujinti, atrodo, kad didžiausias dėmesys vis dėlto bus skiriamas tik dizainui, bet ne medžiagai.
Naudota literatūra: