Šiandien, spalio 2 d., sukanka 99 metai, kai 1922 m. savo veiklą pradėjo Lietuvos bankas. Respublikos Prezidento aktu pirmuoju Nepriklausomos Lietuvos banko valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis, jis vadovavo bankui iki 1929 m. Kas buvo ši asmenybė, palikusi savo žymę ne tik Lietuvos banko, bet ir Lietuvos Respublikos istorijoje?
Pirmasis Lietuvos banko valdytojas gimė 1885 m. lapkričio 5 d. Palangoje. Mokėsi vietinėje progimnazijoje, ją baigė 1901 m. Netrukus tapo Kauno kunigų seminarijos klieriku. Seminariją baigė 1906 m. Po kelių metų su bendraminčiais įkūrė ateitininkų organizaciją. Tai katalikiška asmenybės ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslą baigusius organizacijos narius, veikianti iki šiol. Ateitininkų veikla remiasi pagrindiniais katalikybės, tautiškumo, inteligentiškumo, šeimiškumo, visuomeniškumo principais. Siekia atnaujinti, stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę. Rengia jaunimo veiklos projektus, stovyklas, mokymo kursus, seminarus.
Vladas Jurgutis 1906 m. įstojo į Peterburgo dvasinę akademiją. Čia jis susidomėjo sociologija, netgi parašė baigiamąjį darbą apie K. Markso pažiūras į religiją. Peterburgo akademijoje šią discipliną dėstė (pirmasis visoje Rusijoje) ir kitas garsus lietuvis Jurgis Matulaitis. Vėliau jis tapo Lietuvos arkivyskupu, o 1987 m. paskelbtas palaimintuoju. Jurgis Matulaitis labai palaikė ir rėmė Vladą Jurgutį. Pasakojama, kad būtent būsimasis vyskupas ir paskatino būsimąjį Lietuvos banko valdytoją domėtis ekonomika, ta kryptimi V. Jurgutis vėliau ir pasuko. 1910–1914 m. jis studijavo ekonomiką Miuncheno universitete.
Grįžęs į Lietuvą V. Jurgutis buvo paskirtas Kauno kunigų seminarijos profesoriumi, kur ir dėstė keletą metų. Vėliau tapo Liepojos (Latvijoje) parapijos vikaru. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, dirbo Saratovo kunigų seminarijoje, 1918 m. grįžo į Kauno kunigų seminariją, kurioje dirbo iki 1920 m.
Vis dėlto 1920 m. buvo tie metai, kai V. Jurgutis nuo dvasinio pasaulio pasuko į ekonominį ir politinį. Išrinktas jis į Steigiamąjį seimą nuo Krikščionių demokratų partijos, įėjo į šios frakcijos prezidiumą.
1922 m. sausio 1 d. Prezidentas Kazys Grinius V. Jurgutį paskiria vadovauti Užsienio reikalų ministerijai. Užsienio reikalų ministro pareigas jis ėjo neilgai, iki rugsėjo 28 d. Per tą laiką jis sustygavo ministerijos darbą, išleido tam tikrus svarbius potvarkius diplomatams. Dalyvavo derybose dėl Vilniaus, Klaipėdos teritorijų.
1922 m. rugsėjo 28 d. V. Jurgutis, kaip ekonomistas, eruditas, poliglotas, paskiriamas pirmuoju Lietuvos banko valdytoju. Pats bankas savo veiklą pradėjo spalio 2 d., taigi, vos po keturių dienų po valdytojo paskyrimo. V. Jurgutis šiose pareigose atsiduria dar būdamas užsienio reikalų ministru. Taigi, nei prie banko, nei prie lito kūrimo jis niekaip nebuvo prisidėjęs. Todėl dažnai jam lipdomas epitetas „lito tėvas“ gal ir nėra visai teisingas.
Tapęs valdytoju, nors ir neturėdamas tokio darbo patirties, į savo pareigas jis pažvelgė atsakingai. Jo pečius užgulė banko veiklos organizavimo, pinigų reformos rūpesčiai. Be kitą ko, reikėjo užtikrinti pinigų sistemos stabilumą, tobulinti vidaus ir tarptautinius atsikaitymus, skatinti ūkio plėtrą ir t. t. O tai padaryt buvo labai sunku. Kraštas buvo nualintas, ekonomika sutrikdyta, Lietuva vis dar buvo priklausoma nuo Vokietijos, o centrinės bankininkystės patirties tiesiog nebuvo. Kaip ir minėta, pačiam V. Jurgučiui tai buvo visiškai nauja sritis. Todėl, tą suvokdamas, jis subūrė stiprią valdybą, sudarytą daugiausia iš buvusių bankininkų ir ekonomistų.
Netrukus buvo sukurta ir Lietuvos banko struktūra, sureguliuota darbuotojų drausmė. Lito stabilumas taip pat pasiektas gana greitai. Prie to prisidėjo ir glaudus Lietuvos banko bendradarbiavimas su Vyriausybe. Didėjo eksportas, augo Lietuvos užsienio atsargos.
Tiesa, netrūko ir nesutarimų su valdžia. Jau 1923 m. V. Jurgutis nesutikdamas su tuo, kad Lietuvos bankas atlikinėtų iždo operacijas, parašė atsistatydinimo raštą. Tačiau savo pareigose jis liko. Ir ėjo jas iki 1929 m. – tada pasitraukė savo noru. Tai įvyko greičiausiai dėl to, kad į banką buvo paskirti nekompetentingi asmenys. Su šiuo sprendimu V. Jurgutis nesutiko ir iš banko pasitraukė.
Tiesa, veiklos jis turėjo ir daugiau. Dar 1925 m. buvo vienas iš akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ steigėjų, dėstė Lietuvos universitete, Aukštuosiuose Vytauto Didžiojo karininkų kursuose, leido įvairius su ekonomika susijusius leidinius, veikė įvairiose visuomeninėse organizacijose. Būtent šiems darbams profesorius ir atsidavė.
Lietuvą okupavus sovietams 1940 m., jis toliau profesoriavo. Tiesa, jau Vilniaus universitete. Apie jį, kaip apie „antitarybinį elementą“, buvo kaupiama byla. Nacių okupacijos metais jis trumpai dirbo generaliniu krašto ūkio tarėju. Vėliau su kitų Lietuvos inteligentų grupe tų pačių nacių buvo ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Čia sunkai sirgo ir išgyveno tik kitų lietuvių pastangomis (prie to prisidėjo ir čia kalėjęs Jonas Noreika – generolas Vėtra).
Grįžo į Lietuvą 1945 m., ir čia jau sovietų buvo įkalintas. Vis dėlto likimas nusišypsojo, jis buvo paleistas. Tiesa, iki gyvenimo galo iš jo buvo atimta galimybė dirbti akademinį darbą. Toliau gyveno iš kuklios pensijos, padedamas giminaičių. V. Jurgutis mirė 1966 m. Vilniuje, palaidotas Palangoje.
Kaip pirmasis valdytojas, Vladas Jurgutis pagerbtas jau antrosios Respublikos laikais.
Nuo 1997 m. Lietuvos bankas (nuo 2008 m. kartu su Lietuvos mokslų akademija) teikia Vlado Jurgučio premiją už mokslo darbus Lietuvos bankininkystės, finansų, pinigų ir makroekonomikos srityse.
1997 m. Vlado Jurgučio vardu pavadinta vidurinė mokykla Palangoje (nuo 2009 m. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė mokykla), 2005 m. – gatvė Vilniuje.
2015 m. V. Jurgučiui Vilniuje, prie Lietuvos banko centrinių rūmų, pastatytas paminklas (autorius - Gediminas Piekuras) iš išlydytų buvusių lietuviškų 50 centų monetų.
Lietuvoje galima rasti ne vieną atminimo ženklą, primenantį apie Vlado Jurgučio darbus ir gyvenimą.
Literatūros šaltiniai:
1. Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius 1998 m.
2 . Egidija Laumenskaitė. Vladas Jurgutis. Vilnius 1994 m.
