Gruodžio 10 d. minėsime Alfredo Bernardo Nobelio (1833–1896), švedų chemiko, inžinieriaus, dinamito išradėjo, mirties dieną. Premijos skiriamoms žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikro mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą. Įvairių Nobelio premijos laureatų portretai vaizduojami ant skirtingų šalių banknotų. Pristatome keletą, kuriuos galima pamatyti Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspozicijoje ir fonduose.
Visiems žinoma ir daugelio trokštama Nobelio premija pradėta teikti pagal mokslininko testamentu išreikštą valią. Testamentu A. Nobelis 94 % savo turto skyrė penkioms kasmetinėms premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros, taikos). 1900 m. įkurtas šiai premijai skirtas fondas, 1901 m. pradėti skelbti laureatai. Kiekvienai nominacijai atrenkama apie 200 pretendentų. Premija apdovanojami tik gyvi žmonės. Laureatai tradiciškai skelbiami kiekvienų metų spalio mėnesį, Nobelio premijos teikiamos gruodžio 10 dieną. Taikos premiją Osle įteikia Norvegijos parlamento Stortingo Nobelio komiteto pirmininkas, kitas – Švedijos karalius Stokholme.
Neretai taikos premijos apdovanojimai tampa labai politizuoti. Pavyzdžiui, trys šios premijos laimėtojai sugrįžę savo šalyse buvo suimti po apdovanojimo: vokiečių žurnalistas ir pacifistas Karlas fon Osieckis (Carl von Ossietzky) 1935-aisiais, Mianmaro politikė Aung San Su Dži (Aung San Suu Kyi) 1991 m. ir Kinijos žmogaus teisių aktyvistas Liu Siaobo (Liu Xiaobo) 2010 m.
Nobelio literatūros premija skiriama ne už vieną konkretų kūrinį, o už autoriaus kūrybą apskritai, atsižvelgiant į darbų visumą (priešingai nei, pvz., fizikams ar chemikams, kurie gali gauti apdovanojimą už vieną konkretų išradimą).
1968 m. Švedijos valstybinis bankas įsteigė papildomą premiją ekonomikos srityje (pradėta teikti jau kitais metais). Daugiausia Nobelio premijos laureatų ekonomikos srityje yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Laureatais didžiuojasi ir Prancūzija, Nyderlandai, Švedija, Indija. O tokia maža šalis kaip Suomija 2016 m. džiaugėsi savo Nobelio premijos laureatu ekonomikos srityje Bengtu Holmstriomu (Bengt Holmström).
Nobelio premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir piniginis prizas. Apdovanotas asmuo įsipareigoja perskaityti viešą paskaitą savo tyrinėjamos srities tema. Tiesa, ir čia gali būti išimčių, pvz., iš Rumunijos kilusiai, Austrijoje gyvenančiai literatūros premijos laimėtojai Hertai Miuler (Herta Müller) paskaitą buvo leista įrašyti, nes menininkę kankina agorofobija (adaptacijos sutrikimas, didelių atvirų erdvių, minios baimė, baimė nutolti nuo namų, pasireiškianti labai stipriu nerimu ar panikos atakomis).
Taigi, kokius asmenis pavaizduotus ant skirtingų šalių baknotų galime pamatyti Pinigų muziejuje?
Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger
Ervinas Šrėdingeris, (1887 m. rugpjūčio 12 d. Viena, Austrija – 1961 m. sausio 4 d. Viena, Austrija), austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šrėdingerio lygtį 1933 m. buvo apdovanotas Nobelio premija. Tai 1926 m. sukurta lygtis, aprašanti nereliatyvistinės kvantinės sistemos evoliuciją laiko atžvilgiu. Ji kartais vadinama antrojo Niutono dėsnio analogu kvantiniame pasaulyje. Schrėdingerio lygtis yra vienas iš kvantinės mechanikos postulatų. Jis buvo pavaizduotas 1983 m. 1 000 Austrijos šilingų banknoto.
Karl Landsteiner
O štai ant 1997 m. laidos 1000 Austrijos šilingų banknotų jau kitas Nobelio premijos laureatas. Tai Karlas Landšteineris (1868 m. liepos 14 d. Vadenas, Austrija – 1943 m. birželio 26 d. Niujorkas, JAV) – austrų ir amerikiečių gydytojas, chemikas, imunologas, infektologas. Pirmasis imunogematologijos ir imunochemijos tyrinėtojas. 1909 m. kartu su S. Popperu įrodė poliomielito infekcinę prigimtį. 1930 m. apdovanotas Nobelio premija už žmogaus kraujo grupių atradimą ir tyrinėjimus. Po šio K. Landšteinerio atradimo kraujo perpylimas tapo įprasta procedūra, ir tai padėjo išgelbėti daug žmonių, ypač sudėtingų operacijų metu.
Niels Henrik David Bohr
Nilsas Boras (1885 m. spalio 7 d. Kopenhaga, Danija – 1962 m. lapkričio 18 d. Kopenhaga, Danija) – danų fizikas, vienas iš kvantinės mechanikos teorijos kūrėjų. Daktaro disertacijos tema – elektrodų judėjimas metaluose. 1922 m. N. Boras apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje „už atomų struktūros ir iš jų sklindančios spinduliuotės tyrinėjimą“. Mokslininko garbei pavadintas 107-asis cheminis elementas Mendelejevo periodinėje lentelėje. Jo sūnus Ogė Nilsas Boras (Aage Niels Bohr) 1975 m. taip pat apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje už atomo branduolio struktūros tyrinėjimus. Jį galėjome matyti ant 2003 m. laidos 500 Dainijos kronų banknotų.
Shmuel Yosef Agnon
Šmuelis Josefas Agnonas (1888 m. liepos 17 d. Buča, Ukraina (tuometinė Austrija–Vengrija) – 1970 m. vasario 17 d. Jeruzalė, Izraelis) – Izraelio rašytojas, romanistas, poetas. 1966 m. „už gilų ir originalų pasakojimo meną, įkvėptą žydų liaudies motyvų“ apdovanotas Nobelio premija. Š. J. Agnonas – pirmasis Izraelio nobelistas. Rašė ivrito ir jidiš kalbomis. 1931 m. išleido žymiausią savo kūrinį – dviejų tomų romaną „Vestuvių baldakimas“. Šiame romane šmaikščiai pasakojama apie vargšo chasido, klajojančio po Rytų Europą ir ieškančio vyrų ir kraičio savo trims dukroms, nuotykius. Kitoje garsioje knygoje „Nakties svečias“ (1937 m.) pateikiama vaizdinga istorija apie žydą, apsilankiusį gimtajame miestelyje. Jis buvo pavaizduotas ant 1985 m. laidos 50 Izraelio šekelių banknoto.
Marie Salomea Skłodowska-Curie
Marija Kiuri (1867 m. lapkričio 7 d. Varšuva, Lenkija – 1934 m. liepos 4 d. Passy, Prancūzija) – lenkų ir prancūzų mokslininkė, viena radiologijos srities pradininkių. Ji buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją, ir pirmoji pasaulyje, gavusi šią premiją du kartus, taip pat vienintelė šią premiją gavo skirtingose mokslo šakose. M. Kiuri – pirmoji moteris, tapusi Paryžiaus Sorbonos universiteto profesore. 1910 m. mokslininkei pavyko izoliuoti grynąjį radį. Tais pačiais metais ji apibrėžė tarptautinį radioaktyviųjų teršalų standartą. Pjerui ir Marijai Kiuri pagaliau pavyko apskaičiuoti atominę radžio masę. Marija 1903 m. apgynė daktaro disertaciją „Radioaktyviųjų medžiagų tyrimai“. 1903 m. gruodžio mėn. Švedijos karališkoji mokslų akademija Pjerui Kiuri, Marijai Kiuri ir Anri Bekereliui įteikė Nobelio fizikos premiją, kaip teigiama, „pripažįstant ypatingus nuopelnus, kuriuos jie perteikė bendru radiacijos fenomeno, kurį atrado profesorius Henris Bekerelis, tyrinėjimu“. Švedijos karališkoji mokslų akademija antrą kartą Nobelio premija ją pagerbė 1911 m. Šį kartą apdovanojimas buvo skirtas chemijos srityje „už jos nuopelnus chemijos pažangai, atrandant radžio ir polonio elementus, izoliavimą ir savybių tyrimus“.
Lietuvos banko Pinigų muziejus turi dviejų šalių – Lenkijos (1989 m. 20 000 zlotų) ir Prancūzijos (1994 m. 500 frankų) – banknotus, kuriuose vaizduojama mokslininkė.
Ernest Rutherford
Ernestas Rezerfordas (1871 m. rugpjūčio 30 d. Springruvas, Naujoji Zelandija – 1937 m. spalio 19 d., Kembridžas, Didžioji Britanija) – britų fizikas, kilęs iš Naujosios Zelandijos. 1908 m. gavo Nobelio chemijos premiją už cheminių elementų irimo tyrinėjimus ir už radioaktyviųjų medžiagų chemiją. Jam pirmajam pavyko suskaidyti atomo branduolį. Savo alfa dalelių išskaidymo bandymu įrodė branduolio buvimą atomuose. Parašė knygas: „Radioaktyvumas“ („Radioactivity“, 1904 m.), „Elementų branduolių virsmas“ („The Artificial Transmutation of the Elements“, 1933 m.), „Šiuolaikinė alchemija“ („The Newer Alchemy“, 1937 m.). E. Rezerfordo vardu pavadintas 104-asis cheminis elementas rezerfordis ir radioaktyviosios medžiagos aktyvumo nesisteminis vienetas rezerfordas, taip pat krateriai Mėnulyje ir Marse. Jo portretas ir šiandien puikuojasi ant 100 Naujosios Zelandijos banknoto, o čia jį matote ant šiek tiek senesnės laidos, 1992 m. banknoto pavyzdžio.
Sigrid Undset
Ant 1999 m. laidos 500 Norvegijos kronų banknotų pavaizduota Sigrida Undset (1882 m. gegužės 20 d. Kalundborgas, Danija – 1949 m. liepos 10 d. Lilihameris, Norvegija) – norvegų rašytoja. 1909 m. išleido knygą viduramžių tematika „Pasakojimai apie Vigą Ljotą ir Vigdis“. 1922–1924 m. S. Undset sukūrė vieną reikšmingiausių savo romanų – trilogiją „Kristina, Lavranso duktė“. 1915 m. išleisti „Pasakojimai apie karalių Arturą ir apskritojo stalo riterius“, 1917 m. „Trolio veidrodžio šukė“. 1928 m. apdovanota Nobelio literatūros premija būtent už romanus istorine tematika. Nuo 1930 m. kritikavo nacių režimą, todėl kilus Antrajam pasauliniam karui buvo priversta bėgti į JAV. Pasibaigus karui grįžo į Norvegiją ir vertė savo anglų kalba JAV parašytas knygas į norvegų kalbą. Jos garbei pavadintas krateris Veneroje.
Selma Ottiliana Lovisa Lagerlöf
Selma Lagerliof (1858 m. lapkričio 20 d. Morbakas, Švedija – 1940 m. kovo 16 d. Morbakas, Švedija) – viena žymiausių švedų rašytojų, romanistė, novelistė. 1885 m. S. Lagerliof baigė mokytojų seminariją Stokholme. Dirbo mokytoja Landskrūnoje 1885–1895 m. Vėliau pradėjo domėtis rašymu ir jam visiškai atsidėjo. Debiutavo 1891 m. su romanu „Sakmė apie Gestą Berlingą“. Kūrinys sudarytas iš legendų ciklo ir supintas į gyvenimo prozinį epą. 1909 m. jai suteikta Nobelio literatūros premija. Morbakoje tėvo dvaras tuo metu skendėjo skolose, tad gavusi premiją atkūrė buvusį jo didingumą. Tiesa, dalį pinigų Selma paaukojo našlaičių prieglaudai. Kritikai sutaria, kad paskutinis S. Lagerliof kūrinys – „Liovenšioldų žiedo“ trilogija, kurią sudaro trys romanai „Liovenšioldų žiedas“, „Šarlota Liovenšiold“ ir „Ana Sverd“, atskleidžia visą rašytojos literatūrinį talentą, meistriškumą ir gyvenimišką patirtį. Tai epas apie penkių kartų moteris. Visos jos vaizduojamos tvirtos, nepalaužiamos jokių nelaimių ir pasiaukojančios. Lietuvoje žymiausias ir populiariausias rašytojos kūrinys „Stebuklingosios Nilso Holgersono kelionės po Švediją“ – žaismingas pasakojimas apie šalies geografiją. Ji buvo pavaizduota ant 1992 m. 20 Švedijos kronų banknoto.
Nobelio premijos laureatai – pasaulio banknotuose
2022-12-09
Tai įdomu!