Monetose ir banknotuose dažniausiai vaizduojamos valdovės, šaliai nusipelniusios ir žymios moterys, mokslininkės, kultūros ir politikos veikėjos. Taip pat galite pamatyti ir mitinių, alegorinių atvaizdų – deivių, vaidilučių, pasakų herojų.
Nepralenkiama šioje srityje neseniai mus palikusi Didžiosios Britanijos karalienė. Tai lėmė ne tik ilgas, net septynis dešimtmečius trukęs, sėkmingas valdymas, bet ir istoriškai susiklosčiusi imperinė šalies politika. Pirmą kartą būsimos karalienės (tuomet dar princesės) pieštinis portretas piniguose atsirado jai būnant tik 8-erių. Tai pirmoji monarchė, kurios nuotrauka pateikta ant banknotų. Elžbietos portretų galima rasti ir Australijos, Belizo, Kanados bei kitų buvusios imperijos šalių piniguose. Vienu metu ji buvo net ant 33 valstybių banknotų. Nuo kitų metų karalienės atvaizdą piniguose keis sostą paveldėjusio jos sūnaus Karolio III portretas.
Kaip skiriasi moterų valdovių vaizdavimas žvelgiant iš didžiųjų šalių dizaino mados ir istorinės perspektyvos, galite pamatyti palyginę su kitų imperijų valdovių – Rusijos moterų imperatorių – atvaizdais piniguose. Imperatorienės Anos Ivanovos (valdė 1730–1740 m.) portretas vaizduojamas ant 1732 m. Rusijos imperijos rublio monetos. Jekaterinos II (valdė 1762–1796 m.) portretą galite pamatyti ant Lietuvos banko Pinigų muziejaus turimo eksponato – 1898 m. carinės Rusijos 100 rublių banknoto.
Dar vienas įdomus muziejaus eksponatas – 2012 m. Tailando 80 batų banknoto pavyzdys. Jo averse ir reverse vaizduojama Tailando karalienė konsortė Sirikit (šalį valdė nuo 1950 m. iki savo vyro, karaliaus Ramos IX, mirties). Banknotas išleistas karalienės inauguracijos jubiliejaus proga, todėl vienoje pusėje vaizduojama jauna mergina, kitoje – karalienė, jau pagyvenusi moteris, su vyru.
Skandinavų šalys didžiuojasi savarankiškomis, daug pasiekusiomis moterimis. Todėl jų banknotuose galite pamatyti, pvz., Nobelio premijos laureates rašytojas norvegę Sigridą Undset ar švedę Selmą Ottilianą Lovisą Lagerlöf. Švedija apskritai yra viena iš moteris ant banknotų vaizduojančių šalių lyderių, nes šios šalies 2014 m. išleistuose banknotuose pateikiami trijų moterų atvaizdai: 20 kronų banknotą puošia rašytojos Astridos Lindgren, 100 kronų – aktorės Gretos Garbo, 500 kronų – dramatinio soprano Birgitos Nilsson portretai (https://www.riksbank.se/en-gb/payments--cash/notes--coins/notes/valid-banknotes/).
Pinigų muziejuje galima palyginti dviejų šalių banknotus, skirtus Marie Salomea Skłodowska-Curie. Tai 1989 m. Lenkijoje išleistas 20 000 zlotų ir 1994 m. Prancūzijos 500 frankų banknotai. Ji buvo pirmoji moteris, gavusi Nobelio premiją, ir pirmoji pasaulyje, gavusi šią premiją du kartus, taip pat vienintelė šią premiją gavo skirtingose mokslo šakose. M. S. Skłodowska-Curie – pirmoji moteris, tapusi Paryžiaus Sorbonos universiteto profesore. Skiriasi ir mokslininkės vaizdavimo ant banknotų stilius – Prancūzijos banknote ji vaizduojama su vyru (Marie, atvykusi į Prancūziją, kartu su vyru Pierre‘u vykdė mokslinius tyrinėjimus).
O kokios moterys vaizduojamos Lietuvoje cirkuliavusiuose ir iki šiol apyvartoje esančiuose piniguose? Nemažai klausimų kilo dėl to, kas turi būti vaizduojama tarpukario litų banknotuose. Siūlyta vaizduoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių žmonų portretus, tačiau jų realių portretų nėra išlikę. Tarpukario Lietuvos banknotuose galite pamatyti ne tik stilizuotus moterų, kunigaikščių žmonų, vaidilučių portretus. Pavyzdžiui, 1922 m. laidos 5 litų banknote (dailininkas Adomas Varnas) vaizduojama verpianti lietuvaitė.
1928 m. laidos 100 litų banknote Lietuvą vaizduojančios moters piešiniui pozavo realus asmuo – Lietuvos diplomato Edvardo Turausko žmona Elena. Skulptoriaus Juozo Zikaro sukurta ir 1928 m. prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus iškilusi „Laisvės“ skulptūra tapo visos Lietuvos Nepriklausomybės simboliu. Ši skulptūra vaizduojama ant 1929 m. ir po 1990 m. išleistų 20 litų banknotų. Skulptūrai pozavo J. Zikaro žmona Anelė Tūbelytė-Zikarienė.
Atkūrus nepriklausomybę ir diskutuojant apie nacionalinės valiutos dizainą, buvo svarstomi ne tik konkrečių Lietuvai nusipelniusių žmonių portretai. Pavyzdžiui, buvo siūlymų litų banknote vaizduoti dailininko Kanuto Rusecko 1844 m. tapytą „Pjovėją“. Rašytoja Julija Žymantienė-Žemaitė – pirmoji reali asmenybė, vaizduojama ant atkurtos Lietuvos 1 lito banknoto. Tiesa, ji atsidūrė ten beveik atsitiktinai. 1990 m. nuspręsta, kad ant litų turi būti vaizduojami asmenys, prisidėję 1918 m. vasario 16 d. paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę. Patvirtintame asmenybių sąraše nebuvo nė vienos moters. Šį neapsižiūrėjimą pastebėjo tuo metu lietuvius konsultavęs daug pinigų gamybos patirties turintis Australijos lietuvis Kęstutis Lynikas.
Kita moteris rašytoja, vaizduojama šį kartą jau ant 50 litų kolekcinės monetos, – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 2011 m. išleista monetas, skirta rašytojos 150-osioms gimimo metinėms (monetos dailininkas Rimantas Eidėjus).
Kuriant Lietuvos monetų ir banknotų dizainą, nebuvo apsiribota vien tik kultūros ir meno atstovėmis. 2006 m. išleista proginė 50 litų moneta, skirta 1831 m. sukilimui ir jo herojės Emilijos Pliaterytės 200-osioms gimimo metinėms (monetos dailininkas Giedrius Paulauskis).
Įdomi 2003 m. išleistos 50 litų proginės monetos, skirtos XXVIII olimpinėms žaidynėms Atėnuose, sukūrimo istorija, kuri taip pat yra susijusi su moterų vaizdavimu monetose. Lietuvos sportininkams ruošiantis dalyvauti olimpiados žaidynėse, Lietuvos bankas pristatė kolekcinę sidabro monetą. Joje vaizduojamos dviratininkės. Moterų dviratininkių komanda, pastaraisiais metais pasiekusi savo brandą, džiugino visuomenę pirmosiomis vietomis svarbiose žemyno varžybose, tad visai natūraliai laukta, kad tie laimėjimai bus patvirtinti ir prestižinėse pasaulio žaidynėse. Moneta sukurta pagal dailininko Giedriaus Paulauskio eskizus. Šie piešiniai glaudžiai siejasi su fotografo Alfredo Pliadžio nuotraukomis, kuriose užfiksuota Lietuvos dviratininkė Diana Žiliūtė.
2016 m. Lietuvos bankas išleido kolekcinę 20 eurų monetą, skirtą XXXI olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire (monetos dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis). Joje galima pamatyti plaukikės atvaizdą, nes iš atminties dar buvo neišblėsęs auksinis Rūtos Meilutytės finišas Londone.
Nepamirštama piniguose vaizduoti ir mitinius ar stilizuotus moterų atvaizdus. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas 2021 m. išleido 5 eurų kolekcinę monetą, skirtą pasakai „Eglė – žalčių karalienė“ (serija „Mano pasakos“, averso grafinio projekto autorė Eglė Ratkutė-Žemaitė, reverso – Eglė Ratkutė-Žemaitė ir Vilius Krasnickas).
