BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Lito trisdešimtmetis. Pirmosios kolekcinės monetos

Spausdinti
2023-06-28
Šiais metais sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje daugiau kaip po 50 metų pertraukos vėl pradėjo cirkuliuoti litai. Tai įvyko 1993 m. birželio 25 d. Litą turėjome reikšmingą savo istorijos dalį, iki pat 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Per šį laikotarpį Lietuva keitėsi ir modernėjo, ir litas tapo svarbiu nepriklausomos Lietuvos kaitos simboliu. Šiame straipsnių serijos, skirtos lito trisdešimtmečiui, cikle aptarsime svarbiausius lito kūrimo etapus, jo išleidimą, prisiminsime svarbiausius litų banknotų ir monetų dizaino elementus. Šiandien apie pirmąsias kolekcines monetas.  


Pirmoji lietuviška kolekcinė moneta išleista tik 1993 m., tačiau tokių monetų kaldinimo idėja kilo gerokai anksčiau. Dar vykstant Lietuvos monetų kalyklos steigimo darbams, 1990 m., Vyriausybė kolekcinių monetų gamybos užsakovo funkcijas pavedė Finansų ministerijai.

Buvo svarstomos galimybės kolekcines monetas kaldinti užsienio monetų kalyklose pagal Lietuvos arba užsienio dailininkų sukurtus modelius. 1991 m. gruodžio 17 d. Lietuvos banko valdybos posėdyje buvo nutarta paskelbti konkursą sukurti pirmąsias keturias kolekcines monetas. Dvi monetos turėjo būti skirtos Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dvejų metų sukakčiai paminėti, trečia moneta – sugrįžimui į Tarptautinį olimpinį komitetą ir dalyvavimui 1992 m. olimpinėse žaidynėse, o ketvirtoji galėjo būti sukurta pačių autorių pasirinkta tema. 

Tiesa, konkursui buvo skirta labai mažai laiko. Jau 1992 m. sausio 20 d. darbų projektai, eskizai, maketai arba kitokio pavidalo galutiniai darbai turėjo būti pateikti Lietuvos bankui. Pirmosios vietos laimėtojui buvo numatyta 3 000 rublių, antrosios vietos – 2 000 rublių premija, trečiosios vietos laimėtojams – dvi premijos po 1 000 rublių. Tačiau žiuri, kurią sudarė dailininkai profesionalai, istorikai ir vienas Lietuvos banko tarnautojas, konkursą įvertino kaip neįvykusį ir pirmosios bei antrosios vietų neskyrė. 

1993 m. birželio 14 d. kartu su kitais Lito komiteto priimtais istoriniais nutarimais (lito išleidimo ir kitais) buvo priimtas ir nutarimas „Dėl proginių monetų išleidimo“. Pagal jį, minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-metį, turėjo būti išleista pirmoji kolekcinė vario ir nikelio lydinio 10 litų moneta. Numatytas monetos tiražas – 10 tūkst. vienetų. Netrukus buvo priimtas ir sprendimas įamžinti popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje ir tokiu pat tiražu išleisti 10 litų vario ir nikelio lydinio kolekcinę monetą su popiežiaus atvaizdu. 

S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms skirtą monetą sukūrė dailininkas Petras Garška. Jos dizainas gana paprastas, averse pavaizduota Lietuvos Respublikos herbo figūra raitelis (vytis), po juo komponuojamas užrašas 10 LITŲ LIETUVA, reverse – abiejų lakūnų portretinis bareljefas, po juo lanku užrašas DARIUS IR GIRĖNAS, kairėje stulpeliu užrašyti metai – 1933 ir 1993. Išsaugant prieškario tradiciją monetos briaunoje užrašyti prasmingus žodžius, ir šioje monetoje buvo užrašyta ŠLOVĖ ATLANTO NUGALĖTOJAMS. 

Dailininko P. Garškos sukurta šios monetos averso kompozicija buvo panaudota ir monetoje, skirtoje popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymui Lietuvoje įamžinti. Šios monetos reversą sukūrė dailininkas Leonas Pivoriūnas. Jame – besimeldžiančio popiežiaus portretas iš profilio, virš jo puslankiu užrašas JONAS PAULIUS II, kairėje portreto pusėje – data romėniškais skaitmenimis, dešinėje – užrašas LIUDYKIME KRISTŲ. Monetos briaunoje įrašyta TIKĖJIMAS MEILĖ VILTIS. 

Monetos išleistos į apyvartą atitinkamai 1993 m. liepos 16 d. ir rugsėjo 2 d. Tikintis, kad jos turės ypač didelę paklausą, apribotas pardavimas net patiems Lietuvos banko tarnautojams, tačiau išleistas per didelis tiražas ir nustatyta neadekvačiai didelė kaina (116 litų) lėmė prastus pardavimo rezultatus. Monetų parduota tik apie trečdalį. Vėliau Lietuvos banko valdybos nutarimu neišplatintas monetų tiražas buvo sunaikintas. 

1994 m. liepos 6–10 d. turėjo vykti Pasaulio lietuvių dainų šventė, skirta šių švenčių rengimo Lietuvoje 70-mečiui paminėti. Kultūros ir švietimo ministerija bei Pasaulio lietuvių dainų šventės organizacinis komitetas paprašė ta proga irgi išleisti monetą. Kalykla pasiūlė panaudoti turimus ruošinius ir nukaldinti 10 litų vario ir nikelio lydinio monetą, analogišką anksčiau išleistoms monetoms. Pasiūlytas net 15 tūkst. vienetų tiražas, vėliau jis padidintas dar, iki  40 tūkst. Pasiūlytas ir užrašas briaunoje – SKRISKIT SKAISČIOS DAINOS. Moneta kurta pagal Petro Gintalo projektą: jos averse, kaip ir ankstesnėse šio nominalo monetose, pavaizduota Lietuvos Respublikos herbo figūra raitelis (vytis), nurodytas nominalas ir pateiktas užrašas LIETUVA, o reverse pavaizduotos dvejos kanklės, simetriškai išdėstytos vienos priešais kitas. Jų apačioje metai – 1994, į viršų nuo jų pakraščiu – užrašas PASAULIO LIETUVIŲ DAINŲ ŠVENTĖ. 1994 m. liepos 1 d. moneta buvo išleista į apyvartą. Ji nukaldinta sudėtingesniu technologiniu būdu ir yra proof kokybės. Monetos reljefas matinis, o paviršius veidrodinis. Nors šios monetos kaina buvo mažesnė nei ankstesnių – 15 litų, ji milžiniško populiarumo irgi nesulaukė. Parduota apie 5 000 vienetų (vėlesniais metais parduotų vienetų skaičių pavyko padidinti iki 11 tūkst.), likutis ir vėl buvo sunaikintas.

Lietuvos bankas rengėsi išleisti pirmąją kolekcinę 50 litų sidabrinę monetą, skirtą Lilehamerio (Norvegija) žiemos olimpinėms žaidynėms. Dar 1993 m. balandžio 13 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kreipėsi į Lietuvos banką prašydamas išleisti sidabrinę monetą su LTOK simbolika. Vėliau prašymas buvo labiau sukonkretintas, pageidauta, kad moneta būtų nukaldinta iš sidabro, joje būtų pavaizduotas LTOK logotipas, pateiktas užrašas LILEHAMERIS-94 ir slidinėjimo šakos simbolis. 

Gauti du monetos projektai – iš dailininkų P. Gintalo ir L. Pivoriūno. Nugalėjo pastarasis, tačiau, kilus finansiniams ginčams su kalykla, L. Pivoriūnas honoraro atsisakė ir darbų nebetęsė. Grįžta prie P. Gintalo projekto. Monetos averse pavaizduota Lietuvos Respublikos herbo figūra raitelis (vytis), žemiau kairėje yra  užrašas 50 LITŲ, pakraštyje dešinėje – LIETUVA. Reverse apačioje matyti dviejų čiuožiančių slidininkų figūros, virš jų – ženklas LTOK, kairėje pakraščiu užrašyta LILEHAMERIS, dešinėje – 1994. Monetos briaunoje – užrašas * CITIUS * ALTIUS * FORTIUS. Numatytas 25 tūkst. vienetų monetos tiražas. 

Kalyklai pateikus Lietuvos bankui pirmąsias nukaldintas bandomąsias monetas, kilo nuogąstavimų dėl jų kokybės. Atliekant tyrimą nustatyta daugybė trūkumų, kurie greičiausiai buvo susiję su tuometiniu švaros lygiu kalykloje. Tyrimas tęsėsi ir iki olimpinių žaidynių pabaigos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, nutarta šių monetų nebeužsakyti ir į apyvartą neišleisti. Keli šimtai monetų liko naudoti kaip suvenyrai (visi jie buvo pažymėti užrašu PROJEKTAS). Vyriausybė tokius suvenyrus dažniausiai įteikdavo užsienio svečiams ir delegacijoms, vėliau, Lietuvos bankui išleidus į apyvartą daugiau kolekcinių monetų, nepanaudotas jų likutis vėl buvo sugrąžintas į Lietuvos banką ir perduotas Pinigų muziejui.

Tik 1993 m. balandžio 19 d. Lietuvos monetų kalyklos direktorių valdybos pirmininkas Viktoras Miltakis kreipėsi į Lietuvos banką ir pasiūlė sudaryti nuolatinę vertinimo komisiją, kuri tvirtintų sukurtų apyvartinių banknotų ir monetų projektus, skelbtų monetų kūrimo konkursus, vertintų ir tvirtintų geriausių darbų projektus. Į komisiją, kuri veiktų prie Lietuvos banko arba Vyriausybės, buvo siūloma įtraukti Lietuvos banko, Heraldikos komisijos, Istorijos instituto, Teismo ekspertizės instituto, muziejų ir kalyklos atstovus. Buvo parengta naujų monetų išleidimo tvarka.

1994 m. paskirta ir nuolatinė komisija naujų monetų projektams įvertinti ir tvirtinti. Buvo parengti Naujų monetų kūrimo ir projektų patvirtinimo nuostatai. Pirmas naujos komisijos posėdis įvyko lapkričio 8 d. Jame buvo svarstomi pirmosios sidabrinės 50 litų monetos, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui, gipsiniai modeliai. Monetos projekto kūrimo konkurse dalyvavo vienintelis skulptorius Antanas Žukauskas. Ši pirmoji sidabrinė proof kokybės moneta išleista į apyvartą 1995 m. kovo 8 d., pagrindinis jos atsiradimo iniciatorius buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas. Prezidentūra iškalti monetos briaunoje parinko Vinco Kudirkos žodžius iš Tautiškos giesmės – Lietuvos himno: TEGUL MEILĖ LIETUVOS DEGA MŪSŲ ŠIRDYSE. Informacija apie išleidžiamą monetą buvo plačiai paskleista ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Į jos skleidėjų gretas įsitraukė Lietuvos diplomatinės atstovybės, užsienio lietuvių organizacijos, pavieniai entuziastai. Tokia reklama davė teigiamų rezultatų ir visas 5 tūkst. tiražas buvo labai greitai išpirktas. 

Nors prie Lietuvos monetų kalyklos ir buvo sudaryta komisija naujų monetų projektams įvertinti ir tvirtinti, jos darbo pradžioje kolekcinės monetos buvo kaldinamos neturint aiškios jų išleidimo strategijos, patvirtintos platinimo tvarkos, perspektyvinių planų. Esant tokiai situacijai, buvo sunku parinkti tinkamas temas, nustatyti į apyvartą išleidžiamų monetų kiekį, pardavimo kainą, spręsti kitus aktualius klausimus. Keletas pirmųjų monetų tiražų nebuvo išplatinti. Vyriausybės 1995 m. sausio 27 d. nutarimu Finansų ministerijos turėtas kalyklos steigėjo teises perdavus Lietuvos bankui, padėtis pradėjo keistis. 1995 m. balandžio 4 d. prie Lietuvos banko buvo sudaryta nuolatinė Monetų projektavimo, gamybos ir išleidimo komisija. Pagal sutartį su Lietuvos banku konsultantais buvo kviečiami dirbti numizmatai, dailininkai, istorikai, įvairių kitų sričių specialistai ir mokslininkai. Daugiausia dėmesio Komisijos darbe buvo skiriama kolekcinių monetų kūrimo ir išleidimo klausimams. Tačiau buvo nagrinėjami ir daugelis kitų su pinigų kūrimu ir gamyba susijusių klausimų. Monetų kaldinimą pradėta planuoti keleriems metams į priekį, buvo sudaromi jų išleidimo planai. 1995 m. birželio 1 d. patvirtintos Monetų sukūrimo konkursų sąlygos ir jose buvo numatyta skelbti monetų grafinių projektų parengimo uždaruosius konkursus, kuriuose dalyvautų pasirinktieji autoriai. Už vienos monetos pusės grafinį projektą buvo mokama: pirmosios vietos laimėtojui – 15 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio atlygis, antrosios – 10 MGL, trečiosios vietos – 7,5 MGL. Su autoriumi, laimėjusiu konkursą, buvo pasirašoma nauja sutartis dėl gipsinio modelio kūrimo ir autorinės priežiūros. Pamažu susiformavo tam tikros bendros nuostatos, veiklos principai, buvo priimti reikalingi sprendimai, numatyti tolesni darbo metodai, kryptys, todėl vertinti kūrinius, rengti konkurso sąlygas, priimti galutinę nuomonę įvairiais pinigų kūrimo klausimais tapo lengviau. Išskyrus retas išimtis, buvo griežtai laikomasi pagrindinių Komisijos nusistatytų veiklos principų.
 
Tai įdomu!