Lito trisdešimtmetis. Litų monetų kūrėjai

Šiais metais sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvoje daugiau kaip po 50 metų pertraukos vėl pradėjo cirkuliuoti litai. Tai įvyko 1993 m. birželio 25 d. Litą turėjome reikšmingą savo istorijos dalį, iki pat 2015 m., kai Lietuvoje buvo įvestas euras. Per šį laikotarpį Lietuva keitėsi ir modernėjo, ir litas tapo svarbiu nepriklausomos Lietuvos kaitos simboliu. Šiame straipsnių serijos, skirtos lito trisdešimtmečiui, cikle aptarėme svarbiausius lito kūrimo etapus, jo išleidimą, prisiminėme svarbiausius litų banknotų ir monetų dizaino elementus, o šiandien pakalbėsime apie žmones, kūrusius litų ir centų monetas. 

Pirmajame litų projektų kūrimo konkurse buvo kuriami litų banknotų bei monetų projektai.  Banknotų kūrimo patirties nebuvo, o dizaino ir apsaugos reikalavimai buvo aukšti, todėl dailininkams nebuvo lengva. Šiek tiek lengviau buvo kurti monetas. Bent jau iš pradžių reikalauta pateikti tik grafinius piešinius be sudėtingų ornamentų ar apsaugos požymių. Monetų kūrimo konkurse dalyvavo keturiolika dailininkų ir, nors monetų kūrimo procesas buvo gerokai lengvesnis nei banknotų, o projektų pateikta neblogų, komisija nei banknotų, nei monetų kūrėjams pirmajame konkurse pirmosios vietos neskyrė. Antrąją premiją gavo Petras Garška, o trečiąją pasidalijo Jolanta Balkevičienė ir Antanas Žukauskas.  

P. Garškos projektas tapo vėliau suprojektuotų ir nukaldintų monetų pagrindu. Šiuose projektuose panaudoti idėjiniai tarpukario monetų motyvai. Tiesa, jie perdaryti ir sumoderninti (pvz., augalų piešinius pakeitė apibendrinti varpų motyvai, kuriais įrėminti mažųjų nominalų skaitmenys). Tik aversas liko toks, koks ir prieškariu (skulptoriaus Juozo Zikaro kurtas Vytis). Monetos pradėtos kaldinti 1992 m. Tada ir kilo mintis, kad, be centų, galėtų būti kaldinama ir metalinių litų. Nuspręsta kaldinti 1, 2 ir 5 litų nominalo monetas. Vėl kreiptasi į P. Garšką. Kadangi litų monetos konkurso metu nebuvo kuriamos, autorius turėjo litus kurti iš naujo. 

Petras Henrikas Garška (g. 1933 m.)

1960 m. Telšių taikomosios dailės technikume įgijo juvelyro specialybę. 1962–1993 m. Vilniaus dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas. Dizaino katedroje studijavo skulptūrą. 1965–2003 m. sukūrė daugiau kaip 150 žymių asmenų ir proginių medalių, tarp jų: Salomėjos Nėries (1974 m.), Liudvikas van Bethoveno (1976 m.), Jono Biliūno (1978 m.), Jono Basanavičiaus (1981 m.), Antano Vienuolio-Žukausko (1981 m.), Pablo Pikaso (1981 m.), Nikolo Paganinio (1982 m.), Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kt. medalius. Kūrė ir svarbius valstybinius ženklus bei žymenis, išraižė Gedimino 3 laipsnio ordiną, Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordiną, Dariaus ir Girėno medalį ir t. t. 

Nuo 1984 m. – Lietuvos medalių parodų, nuo 1986 m. – Baltijos šalių medalių trienalių dalyvis. Jo medalių turi Lietuvos ir užsienio muziejai. 

Gavęs užsakymą kalti lietuviškas centų ir litų monetas, pats kūrė jų puansonus ir su savadarbiu mechaniniu presu kalė pirmuosius monetų bandinius. 1992 m. oficialiai tapo pirmuoju Lietuvos monetų kalyklos dizaineriu. 1993 m. sukūrė ir pirmąją lietuvišką kolekcinę monetą – 10 litų, skirtą S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą šešiasdešimtmečiui paminėti. 

Vėlesnių laidų monetos

Išleidus į apyvartą išspausdintus naujus 1, 2 ir 5 litų banknotus, pradėtos išimti iš apyvartos 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 litų monetos, nes jų padirbinėjimas kėlė nerimą jau pirmaisiais mėnesiais tik įvedus litą. Todėl iš viso beveik 120 mln. vienetų šių monetų tiražo į apyvartą buvo išleista mažiau kaip 18 mln. vienetų, arba tik 15 procentų, nukaldintų monetų. Iki 1996 m. senosios 1, 2 ir 5 litų monetos buvo išimtos iš apyvartos ir nustojo cirkuliuoti, liko tik šių nominalų banknotai. Nuspręsta išleisti naujo pavyzdžio monetas. Uždarame konkurse dalyvauti pakviesti penki žinomi dailininkai – skulptoriai Algirdas Bosas, Rytas Jonas Belevičius, Rimantas Eidėjus, Antanas Olbutas ir Antanas Žukauskas. Po dviejų etapų nugalėjo A. Žukauskas, jam ir patikėta kurti monetas. Jis sukūrė monetų reversą. Monetų aversą (Vytį) kūrė dailininkas Arvydas Každailis. 

Antanas Žukauskas (1939–2022 m.)

Gimė Pienionyse (Anykščių r.).  1948–1959 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. 1960–1966 m. studijavo Valstybiniame dailės institute skulptūrą. 1966–1970 m. ėjo Lietuvos Kultūros ministerijos Meno reikalų kolegijos nario-eksperto pareigas. Nuo 1970 m. – laisvas menininkas. 1974 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1976 m. buvo Respublikinės monumentaliosios dailės meno tarybos narys, 1991–1995 m. ėjo šios tarybos pirmininko pareigas. Buvo Lietuvos Rspublikos Seimo, Kultūros ministerijos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Vilniaus savivaldybės, Lietuvos banko, Lietuvos autorinių teisių sąjungos tarybų ir meno komisijų narys-ekspertas.

Antanas Žukauskas buvo įvairių žanrų kūrėjas, reikšmingų monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, interjerų, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų, koliažų, instaliacijų kūrėjas. Kuria nuo 1964 m., nuolat dalyvavo parodose, projektuose, konkursuose, simpoziumuose Lietuvoje ir svetur. Jo kūrinių turi įvairūs Lietuvos ir užsienio muziejai. 

A. Žukauskas laimėjo ne tik litų monetų, bet ir lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės – Vyčio projektų konkursą (surengtas 2004 m.). 

Už nuopelnus Lietuvos Respublikai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2004 m.) ir Lietuvos banko Padėkos raštu (2004 m.).

Arvydas Každailis (g. 1939 m.)

Gimė Baisogaloje (Kėdainių raj.). 1957–1962 m. LSSR dailės institute studijavo grafiką. 1961–1965 m. Vilniaus radijo matavimo prietaisų MTI dizaineris. 1965–1987 m. M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos-internato Dailės skyriaus dailės dalykų dėstytojas. Nuo 1987 m. Lietuvos heraldikos komisijos narys. Atkūrė ir sukūrė daugiau nei 40 miestų ir miestelių herbų, vėliavų, spaudų projektų: Istorinę valstybės vėliavą, Lietuvos valstybės herbą (1991 m.), Lietuvos Respublikos pasienio stulpus (1991 m.), Prezidento vėliavą (1993 m.), Lietuvos valstybės didįjį herbą (oficialiai patvirtintas 2004 m.), Seimo logotipą (2012 m.), rekonstravo XV a. Lietuvos karo vėliavą (2004 m.) 1992–1994 m. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos Ugdymo turinio departamento Meninio ugdymo turinio sektoriaus vadovas.

1999 m. metais gavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordiną, o 2002 m. apdovanotas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premija už ofortų ciklą „Prūsijos žemės kronika“. 
Brolis Aloyzas Každailis (1943–2018 m.) – Lietuvos istorikas, muziejininkas, prozininkas, Lietuvos jūrų muziejaus pirmasis vadovas.