Naujas monetų kūrimo konkursas
1991 m. išleistos apyvartinės litų ir centų monetos buvo sutiktos su džiaugsmu, visgi sulaukė ir nemažai priekaištų. Didžiausia jų problema buvo kokybė. Tai ypač pasakytina apie monetas, kaldintas Jungtinės Karalystės Birmingemo monetų kalykloje. Kai kurių nominalų monetų skersmuo ir storis mažai skyrėsi, dizainas buvo panašus, todėl jos buvo painiojamos. Išleidus į apyvartą išspausdintus naujus 1, 2 ir 5 litų banknotus, pradėtos išimti iš apyvartos 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 litų monetos, nes jų padirbinėjimas kėlė nerimą jau pirmaisiais mėnesiais tik įvedus litą. Todėl iš viso beveik 120 mln. vienetų šių monetų tiražo į apyvartą buvo išleista mažiau kaip 18 mln. vienetų, arba tik 15 procentų nukaldintų monetų. Iki 1996 m. senosios 1, 2 ir 5 litų monetos buvo išimtos iš apyvartos ir nustojo cirkuliuoti, liko tik šių nominalų banknotai. Nuspręsta išleisti naujo pavyzdžio monetas. Svarbu ir tai, kad 1995 m. Lietuvos Respublikos įsaku Lietuvos monetų kalykla tapo pavaldi Lietuvos bankui, tad jau buvo gerokai lengviau derinti bendrus projektus ir siekti abi puses tenkinančių rezultatų.
1996 m. balandžio 25 d. patvirtintos naujų apyvartinių litų ir centų monetų projektų kūrimo konkurso sąlygos ir pavesta Lietuvos banko Kasos departamentui organizuoti konkursą. Dalyviai turėjo pateikti 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų ir 1, 2, 5 litų reversų projektus. Naujos laidos 1, 2 ir 5 centų monetoms buvo numatyta vario raudonumo spalva, 10, 20 ir 50 centų – aukso geltonumo, 1 ir 2 litų monetos turėjo būti nikelio baltumo arba dvimetalės, o 5 litų – nikelio baltumo ir aukso raudonumo.
Kaip galėjo atrodyti monetos?
Uždarame konkurse dalyvauti pakviesti penki žinomi dailininkai – skulptoriai Algirdas Bosas, Rytas Jonas Belevičius, Rimantas Eidėjus, Antanas Olbutas ir Antanas Žukauskas.
Skulptoriaus A. Boso projektuose 1 ir 2 centų monetose skaičiai dideli, jie įkomponuoti virš teksto, kurio pirmoji raidė užrašyta kaligrafiniu šriftu. 5 centų monetos stilistika kažkodėl buvo kitokia. Dešimčių centų reversuose – svarbiausius Lietuvos miestus simbolizuojantys pastatai: Klaipėdos švyturys, Kauno Vytauto Didžiojo muziejus ir Vilniaus katedra.
Litų monetos komponuotos pagal bendrą schemą – nedideliame centriniame apskritime portretas ir platus jį juosiantis kito metalo lankas su tekstais. Autorius pasirinko Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo ir Vydūno portretus. Autorius išskyrė būtent Mažosios Lietuvos atstovus, labiausiai nusipelniusius Lietuvai.
Skulptoriaus A. Olbuto monetų dizainas minimalistinis. Monetų iki 20 centų nominalo skaičiai dideli, paprasti ir aiškūs. Nuo 50 centų monetos sudaro naują kompozicinę grupę. Čia monetų apskritimuose vyrauja idėjiniai motyvai, o nominalo skaičiai sumažinti ir pastumti į apačią. 1 lito monetą turėjo puošti Gediminaičių stulpai, simetriškai iš abiejų pusių prilaikomi stilizuotų sparnų, 2 litų monetose pavaizduotas Mažosios Lietuvos burlaivis kurėnas ir vingiuojančios bangelės, o 5 litų monetoje – Vilniaus katedra. Pirmajame etape laimėtojais pripažinti trys dailininkai (R. J. Belevičius, R. Eidėjus ir A. Žukauskas) tęsė darbą.
Racionaliai ir logiškai sukomponuoti R. Eidėjaus projektai. Vienetų centų skaičiai įkomponuoti į lygiašonius trikampius, kurių kraštines puošia kiekvieno nominalo skirtingo pobūdžio spinduliai. Dešimčių centų skaičiai įkomponuoti į apskritą saulę, kurią taip pat puošia įvairūs spinduliai skirtingų nominalų monetose. Sudėtingesni rūtos ir ąžuolo šakelių ornamentai sukurti litų monetoms. Skaičiai įkomponuoti į įmantrių formų skydus, juos simetriškai iš abiejų pusių gaubia rūtos, stilizuotos heraldinės lelijos ir ąžuolų lapų vainikai, o 1 ir 2 litų reversuose ant skydų uždėtos ir skirtingų hierarchijų karūnos. 
Labai sudėtinga R. J. Belevičiaus siūlyta monetų komponavimo schema. Nominalo skaičiai kai kur išdidinti centre, kai kur nustumti į šoną. Visuose nominaluose panaudoti skirtingi stilistiniai elementai, susiję su liaudies menu. 1 lito reverse planuota pavaizduoti Aušros vartus, 2 litų – liaudies skulptoriaus išdrožtą sėjėjo figūrėlę, 5 litų – šv. Jurgį, nuduriantį slibiną. Kokios iš tikrųjų buvo monetos?
Antrajame etape Monetų projektavimo, gamybos ir išleidimo komisija bei konsultantai pirmąją vietą skyrė A. Žukausko pateiktiems devyniems monetų reverso gipsiniams modeliams. Šie darbai pasirodė brandžiausi. Jam pavyko meistriškai sujungti monetas į grupes, o grupes – į sistemą, jų neperkraunant ornamentais, pašaliniais elementais. Pats autorius taip išdėstė savo nuomonę apie apyvartines monetas: „Apyvartoje pinigai vartojami principu „Aš tau, tu man“ – taigi jie turi būti lakoniški, greitai suvokiami ir gerai atskiriami. Turi vyrauti skaičius, o ne meninis apipavidalinimas.“ Autorius rado racionalumo ir puošnumo pusiausvyrą. „Eglutės motyvas“ – taip pats skulptorius įvardijo visų monetų ornamentą. Sukomponuotos trys skirtingos, bet viena kitai giminingos monetos: 10 centų monetoje linijinė eglutė sudaro trikampį, 20 centų – horizontalią juostelę, 50 centų – lanku apsupa juostelę. Panašaus principo A. Žukauskas laikėsi ir komponuodamas litų monetas, tik čia tiesių linijų žaidimas pakeičiamas linijuotų juostelių atkarpų dėliojimu lankeliu tam tikru ritmu ir forma. Viena horizontali kompozicija 1 lito monetoje, dvi simetriškos šonuose – 2 litų, o trys monetos pakraščiais išsidėsčiusios juostelių grupės – 5 litų monetoje. Skirtingas reljefinio ornamento pobūdis ir išdėstymas abiejose monetų grupėse tapo ir atpažinimo ženklu silpnaregiams ir akliesiems.
Beje, svarbu pažymėti, kad buvo planuota kaldinti ir naujas 1, 2, 5 centų monetas ir jų projektai taip pat sukurti, tačiau vėliau šios minties atsisakyta. Tarptautinės pinigų konsultacinės grupės (angl. The Currency Advisory Group International) atlikto pinigų struktūros pagal nominalus įvertinimo išvadose buvo pasiūlyta nebekaldinti 1, 2 ir 5 centų monetų, nes gamybos kaina viršijo jų nominaliąją vertę arba buvo jai lygi. Įskaitant ruošinių pirkimą, monetų kaldinimą ir pakavimą, 1 cento monetos pagaminimo kaina 1997 m. buvo 3,56 cento, 2 centų – 4,06, o 5 centų – 4,68 cento. Be to, į šią kainą neįskaičiuotos nuolat didėjančios monetų paskirstymo išlaidos. Nors gipsiniai modeliai ir buvo pagaminti, naujos laidos 1, 2 ir 5 centų monetos pagal juos taip ir nebuvo nukaldintos.
Sukurti apyvartinių monetų aversą buvo tiesiogiai patikėta valstybės herbo autoriui dailininkui Arvydui Každailiui. Sukurti du apyvartinėms monetoms pritaikyto herbo grafiniai projektai: vienas – centų, kitas – litų monetoms. Lietuvos banko užsakymu averso gipsinius modelius pagal A. Každailio grafinius projektus sukūrė skulptorius Petras Henrikas Garška. Siekdamas didesnio abiejų monetų pusių vientisumo, Lietuvos bankas sudarė sutartį su skulptoriumi A. Žukausku, kuris turėjo parengti ir pateikti naujos laidos apyvartinių monetų averso gipsinį modelį pagal A. Každailio apyvartinėms centų monetoms sukurtą herbo grafinį piešinį. Dailininkai pasirašė susitarimą: A. Každailis neprieštarauja, „kad jo sukurtas ir Heraldinės komisijos patvirtintas naujos laidos apyvartinėms monetoms sukurtas herbas būtų naudojamas A. Žukausko sukurtame monetos averse“, o pastarasis įsipareigojo „nekeisti A. Každailio sukurto herbo kuriant naujos laidos apyvartinių monetų aversą, kur būtų A. Každailio sukurtas herbas, užrašas LIETUVA ir metai – 1997“.Lietuvos monetų kalykla (LMK) įsipareigojo nukaldinti 80 mln. vienetų 10 centų ir 40 mln. vienetų 20 centų monetų. Į apyvartą jos išleistos 1997 m. liepos 1 d. Nors pagal sutarties priedą – monetų tiekimo grafiką – LMK turėjo kiekvieną ketvirtį nukaldinti numatytą monetų kiekį, o darbus baigti jau 1998 m. vasarą, šis darbas nevyko sklandžiai. 1997 m. pavyko nukaldinti tik 28 mln. vienetų 10 centų ir 27 mln. vienetų 20 centų monetų, 1998 m. – atitinkamai 43 ir 9 mln. Sutartis ir monetų pateikimo grafikas buvo keletą kartų tikslinami, o paskutinės monetų partijos gautos tik 1999 m. Panašiai ir su naujos laidos 50 centų monetomis – sutartis dėl jų kaldinimo buvo pasirašyta 1997 m. birželio 24 d., o į apyvartą šio nominalo monetos išleistos 1997 m. gruodžio 1 d.
Komerciniams bankams nuolat reikalaujant vis daugiau mažiausio nominalo monetų, toliau buvo kaldinamos 1991 m. laidos 1, 2 ir 5 centų monetos.
Litų ir centų monetos buvo kaldinamos iki pat euro įvedimo. LMK pagal Lietuvos banko užsakymus nuo 1995 m. iš viso buvo nukaldinta 1,1 mlrd. įvairių nominalų litų ir centų monetų.
