Jau rašėme, kad būsimų Lietuvos pinigų projektų konkursas paskelbtas dar toli iki lito įvedimo ir net iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Konkursas įvyko 1989 m. Jame dalyvavo Lietuvos dailininkai ir skulptoriai. Pradžioje panoro dalyvauti net 120 kūrėjų, vėliau entuziazmas atslūgo, liko tik 14.
Konkursas turėjo vykti dviem turais. Antrajame ture galėjo dalyvauti tik premijuotieji autoriai. Pirmosios vietos laimėtojui numatyta skirti 900, antrosios – 700 ir trečiosios – 600 rublių premiją. Visgi žiuri nusprendė pirmosios vietos (nei monetų, nei banknotų kūrimo konkursuose) neskirti. Antrąsias premijas už banknotų projektus pelnė dailininkai Alvydas Mandeika, Liudvikas Pocius, už monetas – Petras Henrikas Garška. Trečiosios premijos už banknotų projektus paskirtos broliams Aisčiui ir Nagliui Baltušnikams, o už monetų projektus – Jolantai Balkevičienei ir Antanui Žukauskui.
Beje, kuriant pinigus ir neturint patirties, reikėjo konsultantų, kurie būtų susidūrę su pinigų gamyba ir padėtų šį sudėtingą ir kruopštų darbą atlikti. Tokiu konsultantu tapo Australijos lietuvis Kęstutis Jonas Lynikas. Kas buvo šis žmogus?
Kęstutis Jonas Lynikas (1924–1997 m.)
Gimė jis Burniškiuose, Lazdijų rajone. Baigęs Lazdijų gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Inžinerijos fakultete (1942–1943 m.). Sovietams užėmus Lietuvą, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, Vokietiją. Čia studijas tęsė Frankfurto universitete, įgijo mediko specialybę. Beje, K. J. Lynikas tuo metu buvo vienas iš keturių užsienio studentų, gavusių stipendiją. 1948 m. atvyko į Australiją. Gyvendamas Australijoje mokėsi toliau, įstojo į Melburno karališkąjį technologijos institutą, čia studijavo chemiją (mokslus baigė 1963 m.). 1961–1988 m. dirbo Australijos rezervų banko Banknotų spausdinimo padalinyje. Nuo 1989 m. aktyviai įsitraukė į lito atkūrimo darbus, teikė konstruktyvius patarimus, tobulino siūlomus projektus (net pats pateikė banknotų variantų). 1992 m. jau tapo oficialiu Lietuvos Respublikos vyriausybės konsultantu pinigų gamybos klausimais. Nuo 1993 m. jo einamos pareigos buvo vadinamos „Lietuvos banko konsultantas banknotų ir monetų klausimais“.1994–1997 m. buvo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Australijoje.
Banknotų kūrėjai
1990 m. litų projektavimo darbai tęsėsi, buvo tikslinami techniniai reikalavimai, spręsta, kurios asmenybės turėtų būti vaizduojamos ant banknotų. Galiausiai nuspręsta vaizduoti XIX–XX a. kultūros asmenybes, kūrusias Lietuvą, atvedusias ją iki Vasario 16-osios.
Galutinai apsispręsta dėl asmenybių portretų, vaizdų ir vyraujančių spalvų skirtingo nominalo banknotuose: 100 litų banknote nuspręsta vaizduoti Simoną Daukantą ir Vilniaus universitetą (gelsvai žalia spalva), 50 litų banknote – Joną Basanavičių ir Vilniaus arkikatedrą su šv. Kristoforu (žalsvai pilka), 20 litų – Maironį ir Karo muziejų su Laisvės statula Kaune (rausva), 10 litų – Vydūną ir Klaipėdą (gelsvai ruda), 5 litų – Steponą Darių ir Stasį Girėną bei „Lituanicą“ Amerikos, Europos žemynų kontūrų ir Atlanto vandenyno fone (tamsiai pilka), 2 litų – moters portretą ir Trakų pilį (žalsva), 1 lito – vyro portretą ir dailininko pasiūlytą siužetą (blyškiai ruda). Pastarojo banknoto reverso eskizas tuo metu dar nebuvo užbaigtas. 500 ir 1 000 litų banknotų projektus nutarta kurti vėliau.
Galutiniams projektams parengti, be konkurse anksčiau premijuotų autorių A. Mandeikos ir L. Pociaus, buvo pakviesti dailininkai Justas Tolvaišis, Rimvydas Bartkus, Giedrius Jonaitis, Rytis Valantinas. Konsultantu istorijos klausimais tapo Edmundas Rimša.
Ši kūrėjų grupė 1990 m. sukūrė pirmuosius litų banknotus. Jų projektai buvo išsiųsti į Prancūziją. Bendrovėje „François Charles Oberthur“ banknotai turėjo būti atspausdinti. Visgi įmonė tai padaryti (greičiausiai dėl SSRS spaudimo) atsisakė, ir banknotų išleidimo planai atidėti. Nauji projektai sukurti 1991 m. ir banknotai spausdinti jau JAV bendrovės „United States Banknote Corporation (USBC)“ spaustuvėje. Kas buvo šių litų kūrėjai? Iš esmės – tie patys asmenys, kurie dalyvavo ankstesnių banknotų kūrime.
10 litų banknotą kūrė G. Jonaitis (vėliau kūrė 1, 2, 5 litų ir vėlesnių 10, 20, 50 litų banknotų dizainą, 2007 m. išleisto 500 litų banknoto dizainą), 20 litų banknoto (pirmųjų dviejų laidų) kūrėjas – J. Tolvaišis, pirmųjų dviejų 50 litų – R. Bartkus. R. Valantinas sukūrė 100 litų, 2000 m. laidos 200 litų ir niekada apyvartoje nepasirodžiusių 1 000 litų banknotų dizainą, o į komandą pakviestas Raimondas Miknevičius – 1991 m. atspausdinto, bet apyvartoje nepasirodžiusio 500 litų banknoto dizainą.
Taigi, trumpai apie visus autorius.
Giedrius Jonaitis (g. 1963 m.)
Gimė Vilniuje. 1975–1981 m. mokėsi dailės M. K. Čiurlionio meno mokykloje, 1981–1987 m. studijavo grafiką LTSR valstybiniame dailės institute. Nuo 1988 m. dėsto Vilniaus dailės akademijoje, yra šios akademijos profesorius. Grafikas, skulptorius ir instaliacijų autorius. Rengia parodas. Jų yra surengęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (Australijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Rusijoje, Urugvajuje, JAV, Italijoje), jo kūrinių galima rasti Lietuvos ir užsienio muziejų ar privačiose kolekcijose. Kadangi sukūrė didžiąją dalį litų banknotų, kartais juokais vadinamas „lito tėvu“. Justas Tolvaišis (1954–2008 m.)
Gimė Vabalninke (Biržų raj.). 1978 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą, įgijo grafiko specialybę. 1981–1985 m. dirbo Kauno J. Naujalio meno mokykloje, 1991– 1993 m. – VDA Kauno dailės institute. Sukūrė dekoratyvinių pano (batikos technika), plakatų, bukletų, lino raižinių, ofortų. Iliustravo knygas (pvz.: Romualdo Neimanto „Gintaro kelias“ (1985 m.), lietuvių liaudies pasakų rinkinys „Stebuklingas žodis“ (1985 m.), Sigito Gedos „Kurdų sakmės“ (1987 m.)), už kai kurias gavo apdovanojimų. Kūrė ne tik litų, bet ir laikinųjų pinigų – talonų dizainą. Žuvo gaisro metu savo studijoje Žaliakalnyje. Palaidotas Panemunės kapinėse.Rimvydas (Ray) Bartkus (g. 1961 m.)
.jpg)
Gimė Vilniuje. 1986 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Švedijoje, Urugvajuje, Vokietijoje, Japonijoje, Makedonijoje, JAV, Kanadoje ir t. t.). Iš pradžių kūrė litografijas, ofortus, piešinius pieštuku. Nuo 1991 m. gyvena Niujorke, kuria iliustracijas dienraščiams ir žurnalams The Wall Street Journal, Time, Newsweek, Harper’s, Los Angeles Times ir kitiems. Taip pat kuria atspaudus, atliekamus skaitmeninėmis technologijomis, videoprojektus, piešinius; medžiagą kūrybai renkasi iš masinės informacijos priemonių. 2018 m. Vašingtono geležinkelio stotyje Union pristatė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą instaliaciją Sodai. 2019 m. sukūrė instaliaciją 12 RAMių Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčiai Vilniuje. Marijampolėje rengia meno simpoziumą Malonny: Niujorkas, Londonas, Marijampolė – idėjų migracija, čia yra ne vienas jo sukurtas gatvės meno kūrinys. Kūriniuose vyrauja politinės, ekonominės, socialinės temos. Rytis Valantinas (g. 1961 m.)
Gimė Kaune. 1979 m. baigė Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokyklą. 1979–1986 m. studijavo grafiką Vilniaus dailės akademijoje. 1994–2005 m. dirbo lektoriumi Vilniaus dailės akademijos Piešimo katedroje. Nuo 1987 m. dalyvavo įvairiose grafikos parodose bei trienalėse Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2005 iki 2009 m. gyveno Atėnuose, kur daugiausia dirbo tapybos srityje ir sukūrė tapybos darbų ciklų, inspiruotų asociacijų, potyrių, atradimų gyvenant Graikijoje. Nuo 2008 m. dalyvauja įvairiose tapybos parodose. Beje, jis irgi buvo vienas iš dailininkų, kūrusių ne tik litų, bet ir talonų banknotus.
Raimondas Miknevičius (1937–2019 m.)
Gimė Kaune. 1961 m. baigė LTSR valstybinį dailės institutą, įgijo grafiko specialybę. 1964 m. buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1965 m. pradėjo dalyvauti dailės parodose. Apie 1980 m. aktyviai įsitraukė į Dailininkų sąjungos valdybos darbą – buvo valdybos sekretorius, vėliau pirmininko pavaduotojas. Taip pat nuo 1980 m. – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros dėstytojas (išmokęs ne vieną šiandien garsų Lietuvos menininką). R. Miknevičius prisidėjo ir prie valstybės simbolių kūrimo. Vadovavo dailininkų grupei, kūrusiai laikinuosius pinigus (talonus), vėliau – grupei, kūrusiai litų banknotų projektus. Pats sukūrė 500 litų banknotą.
Vadovavo dailininkų grupei, kūrusiai laikinuosius pinigus (talonus), vėliau – grupei, kūrusiai litų banknotų projektus. Dalyvavo pirmųjų lietuviškų pašto ženklų konkursuose.
Ypač didelis R. Miknevičiaus indėlis heraldikos srityje. Jis sukūrė arba atkūrė Marijampolės (1997), Kauno (1993), Kernavės (1969), Mažeikių (1996), Ukmergės (1970, Utenos (1996) ir kitų miestų bei miestelių herbus.
