Lito patikimumo įstatymas – Lietuvos finansinio stabilumo garantas

Lietuvos finansinio stabilumo užtikrinimas buvo iškeltas kaip pagrindinis tikslas, kai 1994 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lito patikimumo įstatymą.

Prieš tai Lietuvos bankas jau buvo įgyvendinęs veiksmus, siekdamas stabilizuoti lito kursą tradicinėmis centrinio banko priemonėmis. Nepaisant to, vietos verslo atstovai ir užsienio investuotojai nepatikliai žiūrėjo į centrinio banko priimtus sprendimus ir turimą patirtį. 
Prisimenant praeityje įvykusią infliaciją ir valiutos kursų nestabilumą, taip pat ilgalaikį centrinio banko ir Vyriausybės konfliktą, tvyrojo nepasitikėjimas finansų sistema. Norint atkurti pasitikėjimą, buvo būtina sukurti stabilų pinigų mechanizmą, kuris būtų neabejotinai skaidrus ir efektyvus.

Estijos kronos apsaugos įstatymas tapo pavyzdžiu, kuris įkvėpė Lietuvos finansų specialistus. Jis suteikė galimybę fiksuoti nacionalinės valiutos kursą pagal pasirinktą bazinę valiutą ir užtikrinti visišką kronų padengimą konvertuojamosios užsienio valiutos bei aukso atsargomis. Šis modelis, pabrėžiantis skaidrumą ir saugumą, sulaukė palaikymo iš ekonomistų, politikų ir net Tarptautinio valiutos fondo.

1994 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lito patikimumo įstatymas legalizavo šį modelį, įtvirtindamas fiksuotąjį lito kursą pagal pasirinktą bazinę valiutą. Siekdama įgyvendinti šį įstatymą, 1994 m. kovo 30 d. Lietuvos Vyriausybė nustatė oficialų lito kursą – 4 litus už 1 JAV dolerį.

Įstatymas numatė, kad Lietuvos banko išleisti litai turėjo būti visiškai padengti aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargomis. 
Buvo garantuota, kad bendras išleistų litų kiekis neviršytų Lietuvos banko laikomų aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargų, o jų kiekis galėjo būti keičiamas tik pagal esamą aukso ir konvertuojamosios užsienio valiutos atsargų lygį.

Svarbu paminėti, kad įstatymo pakeitimu 1994 m. liepos 20 d. nustatyta, jog Lietuvos bankas gali keisti bazinę valiutą ir oficialųjį kursą tik išskirtinėmis, grėsmę nacionalinės ekonomikos stabilumui keliančiomis aplinkybėmis.

Šis įstatymas tapo Lietuvos finansinio stabilumo garantu, nustatant skaidrią valiutos valdymo sistemą ir užtikrinant pasitikėjimą valiutos stabilumu bei nacionaline ekonomika.