BDAR

Lietuvos pinigų kūrėjas Vilius Jomantas

Spausdinti

Šiandien, vasario 22 d., sukanka lygiai 130 m., kai gimė Lietuvos tapytojas Vilius Jomantas. Šis žmogus prisidėjo prie lietuviškų pinigų kūrimo. Pristatome trumpą jo gyvenimo istoriją. 


Biografija


Vilius Jomantas gimė 1891 m. vasario 22 d. Liepojoje (dabar Latvija, tada – Rusijos imperija). 1910–1912 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje. Ją baigė ir visame pasaulyje garsūs menininkai Chaimas Sutinas, Pinkas Kremenis ir kt. Vėliau V. Jomantas tęsė mokslus dailės mokyklose Sankt Peterburge, baigė ir karo mokyklą Kijeve. 

Nuo 1912 m. V. Jomantas buvo ir Lietuvos draugijos narys. Ši draugija veikė 1907–1914 m. Vilniuje, ji surengė pirmąsias lietuvių dailininkų parodas. Šiai draugijai priklausė garsūs lietuvių menininkai: M. K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, P. Kalpokas ir kiti. 

Nepriklausomybės metais V. Jomantas studijavo ir Vakaruose, Lietuvoje dėstė, dirbo spaustuvėje ir, žinoma, kūrė. Piešė daugiausia plakatus, knygų iliustracijas, kūrė litografijas, pašto ženklus, ekslibrisus, teatro scenografiją ir kostiumus. 

V. Jomanto kūriniai dekoratyvūs, geometrinio piešinio, kontrastingų spalvų. Plakatams būdingas detalus piešinys. Beje, vieną plakatą, sukurtą V. Jomanto, galima išvysti ir Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Tai 1938 m. sukurtas plakatas, kviečiantis taupyti taupomosiose valstybės kasose. 

Iš karto po Antrojo pasaulinio karo V. Jomantas dėstė Vilniaus dailės institute. Vis dėlto šis darbas nuo tremties neišgelbėjo. 1947 m. buvo ištremtas į Sibirą. Iš jo grįžo 1958 m., mirė Vilniuje 1960 m., sulaukęs 69 m. V. Jomanto sūnus – Vincas Jomantas (1922–2001). Per karą pasitraukusį į Vakarus, likimas jį nubloškė į Australiją, kur Vincas išgarsėjo kaip skulptorius. 

Vilius Jomantas – litų banknotų kūrėjas 

Minėjome, kad V. Jomanto plakatą galite išvysti Pinigų muziejuje, bet tai ne vienintelis mūsų turimas jo kūrinys. V. Jomanto kūryba galima pasigrožėti ir pažvelgus į skyrelį, kur eksponuojami litų banknotai. 

Litai apyvartoje pirmą kartą pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Iš pradžių leisti tik banknotai (monetų dar nebuvo), didžiausias nominalas – 100 litų. Tiesa, pirmieji banknotai buvo labai prastos kokybės tiek ilgaamžiškumo, tiek saugumo atžvilgiu. Laikui bėgant, banknotai, ypač didžiųjų nominalų, buvo keičiami saugesniais ir gražesnio dizaino.

1924 m. apyvartoje labai padaugėjus pinigų, Lietuvos bankas, siekdamas palengvinti mokėjimus ir atsiskaitymus, nutarė išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1000 litų – banknotus. 1924 m. paskelbtas konkursas 500 ir 1000 litų banknotų projektams sukurti. Generalinės tarybos posėdyje buvo nuspręsta juos spausdinti pagal V. Jomanto ir Adomo Galdiko parengtus projektus. A. Galdikas sukūrė didžiausio per visą istoriją Lietuvoje cirkuliavusio banknoto – 1000 litų banknoto projektą. O 500 litų banknotams pasirinktas V. Jomanto projektas. Tiesa, dailininkas yra sukūręs ir 1000 litų banknoto projektą, bet pasirinktas A. Galdiko variantas. 

Galbūt V. Jomanto 1000 litų projektas nepasirinktas dėl to, kad buvo mažiau išvaizdus. Iš tiesų jis labiau priminė V. Jomanto sukurtą 500 litų banknotą. Vis dėlto ir šiame projekte galima pamatyti žavių detalių, pavyzdžiui, dailią Lietuvos banko monogramą vandenženklyje. 

Taigi V. Jomantui patikėta sukurti 500 litų banknotą. Įdomu, kad yra išlikęs ir neįgyvendintas jo sukurtas projektas. Jis šiek tiek primena galutinį variantą, bet didžiausias jo skirtumas tas, kad neįgyvendintame projekte vaizduojamas stilizuotas vytis. Tuo metu vyčio vaizdavimas nebuvo reglamentuotas, todėl dailininkai galėjo kurti savas Lietuvos herbo interpretacijas. Šiame banknote galima pamatyti, kaip jį įsivaizdavo būtent V. Jomantas. Projekte taip pat matyti graži Lietuvos banko monograma. 

Banknote, kuris buvo išleistas (su 1924 m. gruodžio 11 data), vyčio nebeliko. Vandenženklyje nebėra ir Lietuvos banko monogramos, ją pakeitė Gediminaičių stulpai. 

Averse – viršuje užrašas LIETUVOS BANKAS. Viduryje spinduliuojančiame giljoše užrašas PENKI ŠIMTAI LITŲ. Kraštuose nominalo skaičiai 500. Banknoto kairiajame kampe data 1924 m. gruodžio 11 d. 

Reverse – viršuje užrašas LIETUVOS BANKO BANKNOTAS, viduryje PENKI ŠIMTAI LITŲ. Taip pat viršuje kompozicija iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos herbų.

Tiek averso, tiek reverso banknoto kraštai su dailiais rėmeliais, sukurtais liaudies motyvais. 

Tiek pastarąjį banknotą, tiek 1000 litų atspausdino Anglijos spaustuvė Bradbury, Wilkinson & Co Ltd. Lietuvos bankas kėlė reikalavimą – kuo geriau apsaugoti banknotus nuo klastojimo, todėl jiems spausdinti buvo naudotas „piniginis“ popierius su vandenženkliais, spalvotais plaušeliais ir sudėtingu spalvotu pagrindo piešiniu. Vėliau šių banknotų popieriuje vienoje iš pusių buvo „įausta“ saugančioji vertikali 20 mm skersmens raudonų ir mėlynų šilko siūlelių juostelė.

Ši Anglijos bendrovė spausdino visus vėlesnės laidos litų banknotus. 

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2021-03-26