BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Lietuvos banko premijomis apdovanoti geriausių ekonomikos mokslo darbų autoriai

Spausdinti

Lietuvos banko valdyba skyrė 10 tūkst. ir 5 tūkst. eurų vertės premijas už geriausius ekonomikos mokslo darbus. Vlado Jurgučio premija skirta kolektyvinio mokslinio darbo bendraautoriams Alminui Žaldokui, Abhiroop Mukherjee ir Manpreet Singh, nagrinėjusiems mokestinių pakeitimų ir inovacijų ryšį, o premija už ekonomikos srities disertaciją – Vytautui Valaičiui. Jo disertaciją sudaro trys atskiri straipsniai, praplečiantys ekonomikos teoriją naujomis įžvalgomis apie optimalią mokestinę ir valstybės skolos politiką.

Vlado Jurgučio vardo premijos laimėtojai Alminas Žaldokas, Abhiroop Mukherjee ir Manpreet Singh moksliniame darbe „Do corporate taxes hinder innovation?“, analizuodami pelno mokesčių ir įmonių investicijų į inovacijas ryšį, naudoja natūraliojo eksperimento metodą. Autoriai lygina panašias įmones, kurios yra įsikūrusios netoli skirtingų JAV valstijų vidinių sienų. Šias valstijas skiria tik valstijų sienos, o ekonominės tendencijos jas veikia panašiai, tad tai leidžia įvertinti, kas atsitinka, kai dėl priežasčių, nesusijusių su bendra ekonomika, viena iš šių valstijų pakelia pelno mokesčius. Darbe prieinama prie išvados, kad tų valstijų, kurios padidina mokesčius, įmonės sumažina investicijas į inovacijas, pradeda gauti mažiau patentų inovacijoms ir pateikia mažiau naujų produktų į rinką. O tai galiausiai veikia ir ekonomikos augimą. Šis straipsnis buvo publikuotas „Journal of Financial Economics” – viename iš trijų pagrindinių finansų srities akademinių žurnalų.

„Darbe taip pat nustatėme, kad šis efektas yra asimetrinis: nors įmonės sumažina inovacijas po pelno mokesčių padidėjimo, tačiau kai mokesčiai sumažinami, įmonės užtrunka kur kas ilgiau, suburdamos darbuotojų komandas ir pradėdamos investuoti į inovacijas. Tad jei pelno mokesčių padidinimas sumažina inovacijas, tai šį efektą gali būti ne taip paprasta panaikinti vėlesniu mokesčių sumažinimu“, – teigia Alminas Žaldokas, vienas iš mokslinio darbo autorių, Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto docentas.

Premija apdovanoto Vytauto Valaičio disertaciją sudaro trys atskiros esė: „Housing Illiquidity, Asset Prices and the Amplication of Macroeconomic Shocks“, „Wealth and Hours“ ir „Machine Learning Projection Method for Macro-Finance Models“.

Disertacijoje nagrinėjama, kaip žmonių noras dirbti yra susijęs su galimybe vartoti aukštesnės kokybės produktus. Tam tikslui V. Valaitis sukuria naują makroekonominį modelį, kuriame žmonės vertina ne tik suvartojamos produkcijos kiekį, bet ir jos kokybę. Naudojant JAV duomenis randama, kad augant pajamoms žmonės nebūtinai vartoja daugiau, bet siekia vartoti geresnius produktus, tad labiau vertina kokybę nei kiekybę. Tai reiškia, kad praradus darbą namų ūkių vartojimas nemažėja taip, kaip manyta iki šiol, net jei ir mažėja vartojimo išlaidos. O noras vartoti geresnius produktus veikia kaip paskata dirbti. Šios įžvalgos leidžia geriau įvertinti tokias mokestinės politikos priemones kaip progresiniai mokesčiai ir nedarbo išmokos. Autorius disertacijoje taip pat nagrinėja ryšį tarp nekilnojamojo turto ir akcijų rinkų ir sukuria neuroninius tinklus naudojantį metodą.

„Praeityje studijuoti politikos mokslai nulėmė, kad pagrindiniai mano tyrimų interesai yra susiję su ekonomine politika. Disertacijos išvados svarbios norint geriau suprasti, kaip darbo rinką reguliuojančios priemonės paveikia vartojimą, investicijas ir akcijų rinką. O neuroniniais tinklais paremtas metodas leidžia analizuoti optimalią valstybės skolos politiką naudojant vis realistiškesnius modelius“, – teigia V. Valaitis, šiuo metu atliekantis podoktorantūrinę stažuotę Europos universiteto institute.

Lietuvos bankas kiekvienais metais rugpjūčio–rugsėjo mėn. kviečia ekonomikos mokslininkus ir apsigynusius disertaciją ekonomikos ir finansų mokslų daktarus teikti paraiškas gauti premiją. Pateiktus darbus vertina komisija, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos banko Tyrimų centro, Lietuvos ir užsienio universitetų atstovai. Šiemet komisija nagrinėjo 4 mokslo darbus, kurių autoriai buvo pateikę paraiškas gauti Vlado Jurgučio premiją, ir 8 paraiškas gauti premiją už ekonomikos mokslo disertaciją.

Lietuvos banko Vlado Jurgučio premija įamžina akademiko profesoriaus Vlado Jurgučio, pirmojo Lietuvos banko valdytojo, nuopelnus nacionalinei bankininkystei. Jos dydis – 10 tūkst. eurų. Lietuvos banko premija už ekonomikos srities disertaciją skiriama siekiant apdovanoti geriausių ekonomikos arba su ja susijusių sričių disertacijų, apgintų per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., autorius. Jos dydis – 5 tūkst. eurų. Daugiau informacijos apie Lietuvos banko skiriamas premijas rasite čia.

Šaltinis

Lietuvos banke
Atnaujinta: 2022-06-28