Pirmasis Latvijos rublis (1919–1922 m.)
Po 1918 m. paskelbtos nepriklausomybės Latvijoje kurį laiką cirkuliavo įvairios valiutos: vokiškos ostmarkės, ostrubliai, Rusijos imperijos rubliai, taip pat vietinių savivaldybių leidžiami pinigai. Siekdamasukurti stabilų atsiskaitymo pagrindą, 1919 m. vasario 4 d. laikinoji vyriausybė leido Finansų ministerijai išleisti pirmąsias valstybines iždo kupiūras, vadinamas Latvijos rubliais ir kapeikomis.
Pirmieji banknotai buvo įvairių nominalų – nuo 5 kapeikų iki 500 rublių. Monetos neišleistos. Šiuos pinigus kūrė garsūs to meto menininkai – Jūlijs Madernieks ir kiti. Nors iš pradžių banknotus spausdino įvairios politinės jėgos, vėliau teisinė vyriausybė juos pripažino legaliais. 1922 m. rugpjūčio 3 d. įvestas latas, tapęs nacionaline valiuta, santykiu 1 latas = 50 rublių, todėl pirmasis rublis galutinai prarado reikšmę.
Antrasis Latvijos rublis (1992–1993 m.)
Atkūrus nepriklausomybę 1991 m., Latvija dar kurį laiką buvo priklausoma nuo Sovietų Sąjungos rublių sistemos. Dėl infliacijos ir pinigų deficito kilo grėsmė ekonominiam stabilumui. 1992 m. gegužės 4 d. PInigų reformos komisija priėmė sprendimą įvesti laikinąją valiutą – Latvijos rublį (LVR). Ši valiuta buvo išleista į apyvartą nuo gegužės 7 d. ir kurį laiką egzistavo kartu su sovietiniais rubliais.
Latvijos rubliai buvo leidžiami įvairių nominalų – nuo 1 iki 500, o jų dizainą kūrė dailininkas Kirils Šmeļkovs. Valiuta liaudyje buvo vadinama „repšikais“, pagal tuometinio Latvijos banko vadovo Eināro Repšės pavardę. Nors iš pradžių ši laikinoji valiuta sulaukė pasipriešinimo, vėliau ji tapo pagrindine atsiskaitymo priemone. 1993 m. spalio 18 d. Latvijos rublis buvo galutinai išimtas iš apyvartos, jį pakeitus nacionaliniu latu santykiu 1 latas = 200 rublių.
Latvijos rublio reikšmė
Latvijos rublis – ne tik pinigai, bet ir simbolis. Tiek 1919, tiek 1992 m. jis tapo pereinamuoju etapu stipresnio nacionalinio identiteto ir ekonominės nepriklausomybės link. Kaip ir Lietuva su laikinaisiais talonais, Latvija pasirinko dviejų pakopų reformos kelią: pirmiausia – laikinąją valiutą, o vėliau – grįžimą prie istorinės nacionalinės pinigų sistemos.
Latvijos rublio istorija atspindi platesnį Baltijos valstybių kelią į ekonominį savarankiškumą. Ši valiuta padėjo stabilizuoti finansų sistemą pereinamuoju laikotarpiu ir nutiesė kelią ilgalaikei nacionalinei valiutai – latui, o galiausiai ir euro įvedimui 2014 m.
Latvijos rublis buvo trumpalaikis, bet itin svarbus piniginis vienetas. Pirmasis (1919–1922 m.) – nepriklausomybės pradžios simbolis, antrasis (1992–1993 m.) – pereinamasis sprendimas, užtikrinęs šalies ekonominį savarankiškumą po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors šios valiutos gyvavimo laikotarpiai buvo trumpi, jų reikšmė Latvijos valstybingumui – neįkainojama.
