Sunkmečio pinigus turėjo ne tik Klaipėdos miestas, bet ir Mažosios Lietuvos miestai ir gyvenvietės: Tilžė, Šilutė, Rusnė, Ragainė, Stalupėnai, Tolminkiemis, Eitkūnai. Kam mažiems miestams ar miesteliams reikėjo savų pinigų? Į šį ir kitus kilusius klausimus padeda atsakyti šilutiškio Vlado Zenkevičiaus studija „Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923“.
Įsrutis
Stalupėnų
Eitkūnai
Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metais Vokietijoje greta valstybinių pinigų dėl karo ir infliacijos apyvartoje atsirado ir notgeldai – pinigai, skirti vietinei apyvartai.
Šiuos pinigus pagal Vokietijoje išleistą įstatymą savo reikmėms galėjo spausdinti atskiri miestai ir miesteliai, jų emisiją vykdė apskrities ar miesto administracija – magistratas, kartais įmonės ar net privatūs asmenys. Kadangi notgeldais galėjo naudotis tik jį išleidusios bendruomenės nariai, jų piešiniuose dažnai atsispindėdavo to krašto aktualijos, legendos ir tradicijos. Be to, kai kurie Vokietijos miesteliai kaldino ir monetas, kurios buvo gaminamos iš pigių, karo reikmėms mažiau tinkamų medžiagų – geležies, cinko, aliuminio, net keramikos, porceliano.
Notgeldai, kaip karo palydovai, pinigų istorijoje nebuvo naujiena. Tokius pinigus karo metais 1791–1792 m. leido Prancūzija, nuo 1848 m. iki 1849 m. notgeldai pasirodė Austrijoje ir Vengrijoje, Vokietijoje leisti ir nuo 1750 m. bei 1793 m., Anglijoje buvo naudojami būrų karo metais (1900 m.) apsuptame Mafikenge.
Pirmojo pasaulinio karo metu pirmieji notgeldai Vokietijoje pasirodė Prūsų Olandijos apskrityje. Po to juos pradėjo naudoti Olštyne, Bišofsburge, Ragainėje ir Tilžėje. Tais pačiais metais juos imta spausdinti ir Bavarijoje. Visi 1914 m. išleisti piniginiai ženklai buvo trumpalaikiai, išleisti be centrinės valdžios sutikimo, atrodė primityviai, spausdinti vietinėse spaustuvėse, hektografu, pasirašyti ranka, greitai sugrįžo į leidėjų rankas ir buvo „nuvertinti“ (išimti iš apyvartos). Visos šios laidos sukėlė didžiulį kolekcininkų susidomėjimą.
1916 m. pabaigoje pinigų trūkumas vėl padidėjo. Ir vėl apskritys, miestai ir valsčiai, net pramonininkai griebėsi seno triuko. Tik jau šios laidos pinigai atrodė gražiau: tekstas įrėmintas ornamentu, su vietovių herbais ar kitais vietos vaizdais. Šiai laidai priklauso Rusnės ir Šilutės piniginiai vienetai, išleisti 1917–1918 m., taip pat Klaipėdos miesto 1917 m. notgeldai.
Nuo 1919 m. daug vietovių įvairiomis serijomis pradėjo leisti notgeldus su pasakų, sakmių, legendų motyvais, gamtovaizdžiais ir kitomis scenomis. Seriją sudarė dvylika ir daugiau piniginių ženklų, bet tai jau komercinio pobūdžio leidiniai. Kitų spaustuvių savininkai netgi išleisdavo notgeldus tokių vietovių, kurių nėra jokiame pasaulio žemėlapyje.
1922 m. centrinė vokiečių vyriausybė uždraudė leisti tokio tipo notgeldus vokiečių teritorijoje, bet tai nelietė Antantės valdomo Klaipėdos krašto, kur ir toliau buvo leidžiami laikinieji pinigai.
Klaipėdos miestas
Pirmuosius pinigus Klaipėdoje išleido miesto magistratas 1917 m. Visi užrašai vokiečių kalba, be datos, smulkūs piešiniai su alegorinėmis figūromis, įspaustas Klaipėdos miesto antspaudas su herbu, pinigo vertė atspausdinta raudonai žodžiu ir skaitmenimis. Manoma, kad šie kuklūs pinigai buvo išspausdinti vietos laikraščio „Memel Dampfboot“ spaustuvėje, tiražas nežinomas. Pirmosios laidos piniginiai ženklai ilgą laiką buvo apyvartoje, šiuo metu tai reti, kolekcininkų vertinami notgeldai.
1917 m. Vokietija buvo savo galios viršūnėje, Klaipėda buvo laikoma Rytų Prūsijos provincija ir užrašų apie Klaipėdos kraštą piniginiuose ženkluose nėra. Nuo 1920 m. jau minimas Klaipėdos kraštas ir kitų miestelių priklausymas jam.
1922 m. vasario 22 d. Klaipėdos krašto prekybos rūmai išleido antrąją vietinių pinigų seriją. Tai nuo 0,5 markės iki 100 markių vertės ženklai su vandens ženklu, spausdinti brolių Parcusų spaustuvėje Miunchene. Šios laidos pinigai išsiskyrė geresne poligrafija, patrauklia ir spalvinga išvaizda, labiau priminė atvirukus. 1922 m. laidos Klaipėdos notgeldai net buvo pripažinti gražiausiais Rytprūsių pinigais. Šie piniginiai ženklai buvo naudojamo visame Klaipėdos krašte, todėl juose buvo vaizduojami ne tik Klaipėdos miesto vaizdai, bet ir Kuršių Nerijos kopos, šiam kraštui būdingi gyvenamieji namai su nendriniais stogais.
Antrosios laidos Klaipėdos krašto pinigų, išskyrus kai kuriuos nominalus, aptinkama gana dažnai, todėl manoma, kad jų išleista nemažai ir jie aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto pinigų apyvartoje.
1920 m. vasario 14 d. Klaipėdos kraštas buvo pavestas administruoti Prancūzijai. Karinė valdžia savo tarnautojams algas mokėjo frankais, o atsiskaitymams su vietos gyventojais buvo naudojami notgeldai.
Rusnė
Rusnės miestelis buvo svarbi Nemunu plukdomu sielių, medienos sandėliavimo vieta bei medienos apdirbimo centras. Dėl savo ypatingos ir izoliuotos padėties (Vokietijos pakraštys, sala) Rusnė, pasibaigus pirmajam pasauliniam karui, pirmoji regione pajuto smulkių pinigų trūkumą. Savivaldybė, siekdama papildyti smulkių pinigų trūkumą apyvartoje, išleido dvi piniginių ženklų laidas, kiekvieną po 50 pfenigų vertės.
Pirmoji laida pasirodė 1917 m. gegužės 2 d., tuo metu tai buvo Rytų Prūsijos provincija, kuriai priklausė Šilutės apskritis su Rusnės gyvenviete. Nuo visų kitų Klaipėdos krašto piniginių ženklų pirmos laidos Rusnės pinigai skiriasi tekstu – viršutiniame kairiajame kampe parašyta „Ostpreussen″ (Rytų Prūsija), dešiniajame „Kreis Heydekrug″. Įdomu tai, kad bendruomenės valdybą, kuri pasirašydavo ant notgeldų, sudarė iškiliausi bendruomenės nariai: Tamošaitis – burmistras, Šteinas – advokatas, namų savininkas, Salavicas – pirklys, smuklės savininkas, Vitė – vaistininkas. Šių pinigų popierius prastas, be vandens ženklų, spausdinimo vieta tiksliai nenustatyta. Tiražas ne didesnis kaip 10 tūkstančių markių sumos, šie pinigai atliko vieną funkciją – papildė smulkių pinigų apyvartą. Liko jų labai mažai, tai reti piniginiai ženklai.
Antroji laida pasirodė 1920 m. liepos 1 d. Šios laidos piniginių ženklų buvo išleista irgi ne daugiau kaip 10 tūkst. markių sumos, bet jie aptinkami dažniau nei pirmosios laidos notgeldai.
Šilutė
Pagal gyventojų nacionalinę sudėtį Šilutė buvo pati lietuviškiausia apskritis. Net ir vokiečių duomenimis, lietuviai apskrityje sudarė per 60 procentų gyventojų. Šilutė išleido keturias notgeldų laidas.
Pirmoji laida išleista 1918 m. rugpjūčio 22 d., ją sudarė 25 ir 50 pfenigų piniginiai ženklai. Jie labai paprasti, pilkai žalsvos spalvos. Pirmosios laidos notgeldai nuo kitų, vėliau išleistų Šilutėje, skiriasi tuo, kad apie priklausomybę Klaipėdos ar Rytų Prūsijos kraštui nėra jokių užuominų. Iš šrifto galima spėti, kad jie buvo spausdinti ne Šilutėje, tiražas nedidelis, dėl prasto popieriaus ir mažos vertės išnyko, išliko tik atskiri vienetai.
Antroji laida pasirodė 1920 m. gegužės 5 d. Tai buvo 25 pfenigų, 1 markės ir 2 markių vertės pinigai. Popierinio pinigo centre yra Klaipėdos herbas, visi užrašai vokiečių kalba, tiražas nedidelis, ne daugiau kaip 10 tūkst. vienetų kiekvieno nominalo.
Trečioji laida pasirodė 1921 m. gegužės 28 d. Šios laidos notgeldai įdomūs savo lozungais ir tuo, kad pirmą kartą tekste pasirodo žodžiai „Klaipėdos kraštas“, tiražas taip pat nedidelis.
Ketvirtoji laida pasirodė su ta pačia data kaip ir trečioji laida, t. y. 1921 m. gegužės 28 d. Ketvirtąja laida išleista 25, 50, 75 pfenigų ir 1 markės vertės kupiūros. Ši laida dažniausiai aptinkama, labiausiai žinoma, pasižymi geresne kokybe. Šios laidos Šilutės pinigai yra pirmieji Klaipėdos krašto dokumentai, kuriuose pasisakyta už tai, kad kraštui būtų suteikta kuo plačiausia autonomija ar suverenitetas. Piniginiai ženklai spausdinti Berlyne, spaustuvėje „Erasamusdruck“, dideliu tiražu, ypač pirmieji du nominalai – 25 ir 50 pfenigų.
1922 m. laikinuosius Rusnės ir Šilutės pinigus pakeitė Klaipėdos prekybos rūmų bendri visam Klaipėdos kraštui skirti pinigai.
Tilžė
Išskirtinę reikšmę Klaipėdos krašto istorijai turi Tilžės pinigai. Jų pirmosios laidos 1914–1919 m., kaip ir tų pačių metų Ragainės pinigai, galėjo turėti vertę teritorijoje, iš kurios vėliau buvo sudaryta Pagėgių apskritis – trečias Klaipėdos krašto administracinis vienetas.
1921 m. lapkričio 12 d. Tilžės magistratas išleido vieną notgeldų seriją – 50, 75 pfenigų, 1 markės ir 3 markių vertės – su vaizduojamomis vietos įžymybės. Iš šių piniginių ženklų, kaip turintis labai glaudų ryšį su Klaipėdos krašto likimu, išsiskiria 1 markės notgelas. Jis aiškiausiai atspindi vokiečių norą visomis jėgomis išlaikyti savo įtaką Klaipėdos krašte, padarant Klaipėdą laisvu miestu arba suteikiant Klaipėdos kraštui plačią autonomiją. Kiti šios serijos notgeldai nieko bendra su Klaipėdos kraštu neturi.
Vienoje 1 markės notgeldų pusėje vaizduojamas karalienės Luizės tiltas per Nemuną, skiriantis Vokietiją nuo Klaipėdos krašto, žemiau tilto esantys užrašai skelbia, kad šiapus (Vokietijoje) yra neprilygstamas miestas – Tilžė, o anapus (Lietuvoje) – nepasiekiamas sviestas (karvė). Kitos pusės akcentas – žemėlapis ir po juo esantis užrašas, kuris nurodo, kad Tilžė – vartai į pasienio Baltijos valstybes (Lietuvą, Latviją).
Įdomus 50 pfenigų notgeldas, ant kurio puikavosi Tilžės rotušė ir garsiojo sūrio reklama.
1923 m. Tilžėje, kaip ir visoje Vokietijoje, jau buvo leidžiami milijonų ir net milijardų markių nominaliosios vertės vienpusiai infliaciniai banknotai.
Klaipėdos krašto gyventojams savo rankose teko turėti ir centrinės vokiečių vyriausybės milijonus bei milijardus, ir vietinius smulkius pinigus. Klaipėdos piniginiai ženklai yra labiau susisteminti, įtraukti į katalogus, o apie Šilutės ir Rusnės, Tilžės pinigus turimos labai skurdžios ir prieštaringos žinios. Nors šie pinigai iš esmės beverčiai, dėl savo įvairovės, unikalumo ir meniškumo graibstomi kolekcininkų.
1923 m. prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos Respublikos, mišrią čia egzistavusią pinigų apyvartą, kurią sudarė vokiškos markės ir vietos pinigai, palaipsniui pakeitė čia įvestas lietuviškas litas.
Šaltinis
Vladas Zenkevičius. Klaipėdos krašto pinigai 1917–1923, Klaipėda, 2016.
Notgeldai - sunkmečio pinigai
