BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Kazys Lozoraitis

2024-07-23
2024-ieji Lietuvos Seimo paskelbti diplomatų Lozoraičių metais.

Keturi šeimos nariai – Stasys Lozoraitis vyresnysis, Vincenta Lozoraitienė ir jų sūnūs Stasys bei Kazys – ryškiai šviečia XX a. Lietuvos istorijoje. Ne tik dėl to, kad, Lietuvą okupavus, Stasys Lozoraitis vyresnysis, o vėliau ir jo sūnūs tęsė diplomatų darbą išeivijoje, rūpindamiesi okupuotos Lietuvos reikalais, bet ir dėl jų puoselėtų vertybių bei savybių. Jie nevengė prisiimti atsakomybės ir gyveno didžiuoju sumanymu – Lietuvos laisve.

Šiandien įdėmiau pažvelgsime į vieno iš šios šeimos narių – Kazio Lozoraičio gyvenimo istoriją. Kazys yra jauniausias diplomato Stasio Lozoraičio ir lietuvių visuomenės veikėjos Vincentos Matulaitytės‑Lozoraitienės sūnus. K. Lozoraitis gimė 1929 m. liepos 23 d. Berlyne, kai jo tėvai dirbo diplomatinį darbą Lietuvos pasiuntinybėje.

K. Lozoraitis – Lietuvos diplomatas, išeivijos veikėjas, pirmasis Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino.

Studijavo žurnalistiką Romos „La Sapienza“ universitete. 1958–1972 m. dirbo Italijos radijuje. 1960–1970 m. buvo Lietuvos atstovybės prie Šv. Sosto laikinojo reikalų patikėtinio Stasio Girdvainio asmeninis sekretorius, 1985–1992 m. – kanceliarijos vadovas. 

1972–1992 m. dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. 1992–2004 m. buvo pirmasis Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šv. Sosto, 1994–2004 m. – prie Maltos ordino, nuo 2004 m. – neatlygintinas konsultantas Lietuvos ambasadoje Italijoje. 

Nuo 1980 m. buvo Italijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas. Sutvarkė Lozoraičių šeimos biblioteką ir ja rūpinosi. Lozoraičių šeimos biblioteka 2007 m. perduota Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, ją sudaro daugiau kaip 17 000 vienetų spaudinių ir archyvinių dokumentų rinkinių. 2007 m. jie perduoti saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

Tenka tik apgailestauti, kad ši iškili asmenybė nėra tinkamai įamžinta, skirtingai nei K. Lozoraičio vyresnysis brolis ar tėvas.
 
Tai įdomu!