Šiuo metu Ukrainoje cirkuliuoja šešių nominalų (20, 50, 100, 200, 500, 1 000) grivinų banknotai. Kiekvieno averse – žymus ukrainietis, nusipelnęs valstybės istorijai, o reverse – garsi Ukrainos vietovė, kuri kažkuria prasme yra susijusi ir su averse vaizduojamu asmeniu. Apžvelkime juos.
20 grivinų
Aversas. Jame ukrainiečių rašytojas Ivanas Franko (1856–1916 m.), rašęs poeziją, prozą, rinkęs tautosaką, taip pat žurnalistas, vertėjas ir aktyvus visuomenės veikėjas. Kartu su Tarasu Ševčenka jis laikomas svarbiausiu moderniosios literatūros kūrėju Ukrainos istorijoje. I. Franko dalyvavo ir politinėje veikloje, pavyzdžiui, įkūrė socialistinį ir nacionalistinį judėjimą Vakarų Ukrainoje.
Šiandien I. Franko yra labai gerbiamas. Ir jis ne tik nusipelnė savo portreto ant grivinos banknoto, bet Ukrainoje galima rasti ir daugiau jo įamžinimo ženklų. I. Franko vardu pavadinta apie 500 gatvių Ukrainoje, jo vardas suteiktas ir visam miestui. Anksčiau vadintas Stanislavivu miestas Vakarų Ukrainoje 1962 m. pervadintas Ivano Frankivsku.
Reversas. Čia – neobarokinis Lvivo miesto operos ir baleto teatras (mirus I. Franko teatras vadintas Ivano Franko valstybiniu akademiniu teatru). Pastatytas 1900 m. dar tada, kai miestas priklausė Austrijos–Vengrijos imperijai. Paskelbus statybos konkursą į jį pretendavo ir garsūs Vienos architektai, visgi pasirinktas vietinis architektas – lenkų kilmės Zigmuntas Gorgolevskis. Įdomu, kad rūmai statyti ant Poltavos upės, nukreipus ją į požeminį tunelį. Pasakojama, kad teatras netgi pradėjęs smigti į žemę, dėl to rūmų autoriui sustojo širdis. Visgi rūmai liko stovėti ir po jo mirties ir stovi iki šiol. Iki pat Sovietų Sąjungos griūties šalia teatro, kaip ir daugelyje vietų Ukrainoje, stovėjo Lenino paminklas. Jis buvo tarp pirmųjų nugriautų 1990 m. Svarbus faktas ir tas, kad šiame teatre pirmą kartą, Sovietų Sąjungai skaičiuojant paskutines dienas, oficialiai sugiedotas dabartinis Ukrainos himnas.
50 grivinų
Aversas. Jame – ukrainiečių istorikas, politikos ir visuomenės veikėjas Michailas Gruševskis (1866–1934 m.). Jis yra vienas svarbiausių XX a. pr. ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjų ir laikomas didžiausiu šiuolaikiniu šalies istoriku. Jis pirmasis iš ukrainiečių istorikų parašė Ukrainos–Rusios istoriją, kurioje Kijevo Rusią traktavo kaip Ukrainos valstybę. M. Gruševskis buvo ir svarbus politinis veikėjas, 1917 m. išrinktas Ukrainos Respublikos prezidentu, 1917–1918 m. vadovavo aukščiausiajai valdžiai. Bolševikams užėmus Ukrainą, pasitraukė į Vakarus, bet vėliau grįžo į Sovietų Rusiją, dėstė Kijevo universitete. 1930 m. SSRS valdžios ištremtas į Kislovodską, ten ir mirė. 
Reversas. Jame puikiai išlaikyta sąsaja su averse pavaizduotu asmeniu. M. Gruševskio vardu pavadinta viena iš pagrindinių Kyjivo gatvių, kurioje įsikūrusios svarbiausios valdžios institucijos, tarp jų ir Aukščiausioji Rada – Ukrainos parlamentas. Būtent šios institucijos rūmai ir pavaizduoti kitoje banknoto pusėje. Tiesa, rūmai istoriniai ir jie turi ir kitą pavadinimą – Kijevo mokytojų namai. Kodėl? Šis pastatas 1912 m. pastatytas kaip Pedagogikos universitetas, čia į visuotinius susirinkimus rinkdavosi ir Ukrainos mokytojai. 1917 m. čia veikė atkurtos Ukrainos valstybės Aukščiausioji Rada, kurioje dirbo ir M. Gruševskis. Šiandien pastato paskirtis kita, bet istorija liko. 100 grivinų
Aversas. Čia – ukrainiečių nacionalinis poetas Tarasas Ševčenka (1814–1861 m.). Jo literatūrinis palikimas yra laikomas moderniosios ukrainiečių literatūros pagrindu. Jis palaikė Ukrainos valstybės nepriklausomybės idėją. Įdomu, kad 1829 m. buvo atvykęs į Vilnių (šiandien Vilniuje galima rasti ir jo paminklų, ir atminimo lentų), čia lankė tapybos pamokas. Keliavo po Ukrainą, rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą. Buvo įstojęs į slaptą politinę broliją, dėl to net ištremtas. T. Ševčenkos kūrybai būdinga epiškumas ir lyrizmas, protestas prieš carinę priespaudą ir baudžiavą, alegoriškumas ir realizmas, juntama kazokų epo, ukrainiečių tautosakos įtaka. Kai kurie jo eilėraščiai tapo liaudies dainomis. Beje, Vilniuje įgytos pamokos taip pat davė vaisių. Iki mūsų dienų išliko daugiau nei 800 T. Ševčenkos dailės kūrinių. 
Reversas. Jame objektas, susijęs su T. Ševčenka. Tai jo vardo universitetas Kijeve. Įkurtas 1834 m. kaip Šv. Vladimiro imperatoriškasis universitetas, vėliau pervadintas į Kijevo universitetą, nuo 1939 iki 1994 m. – jau Kijevo valstybinis T. Ševčenkos universitetas, o nuo 1994 m. – Kijevo T. Ševčenkos nacionalinis universitetas. Tai seniausias ir vienas didžiausių Ukrainos universitetų. Universitete yra keliasdešimt fakultetų (humanitarinių ir gamtos mokslų), o šiandien jame mokosi daugiau kaip 30 000 studentų. Universitetas susijęs ir su Lietuva. XIX a. pab. čia veikė lietuvių studentų būrelis, o pačiame universitete yra mokęsi tokie svarbūs Lietuvai asmenys, kaip rašytojas Vincas Krėvė, poetas Maironis, Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius ir kiti. 200 grivinų
Aversas. Jame pavaizduota ir vienintelė ant grivinų esanti moteris. Tai dar viena nacionalinė Ukrainos poetė Lesia Ukrainka (1871–1913 m.), kurios tikras vardas yra Larysa Kosač-Kvitka. Vaikystėje susirgusi kaulų tuberkulioze buvo lavinama privačiai. Jau vaikas rašė eilėraščius, mokėjo 12 kalbų. Gyveno ir gydėsi įvairiose šalyse, taip pat ir Druskininkuose. XIX a. pab. susipažino su Vakarų Ukrainos rašytojais ir tautinio atgimimo veikėjais, dalyvavo tautinėje ir socialdemokratų veikloje. Buvo ir trumpai suimta. Su vyru etnografu K. Kvitka rinko ir užrašinėjo ukrainiečių liaudies dainas. Kaip poetė, ji praturtino ukrainiečių poezijos poetines formas ir eilėdarą, rašė mitologinėmis ir biblinėmis temomis, savitai interpretavo pasaulio literatūros siužetus.
Reversas. Lesia Ukrainka dar vaikystėje su tėvais gyveno Vakarų Ukrainos mieste Lucke, natūralu, kad jį labai ir mėgo. Ko gero, dėl šios priežasties banknoto reverse pavaizduota Lucko (arba Liubarto) pilis. Šis architektūros objektas ypač glaudžiai susijęs su Lietuva. Mūrinę pilį čia XIV a. pastatė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas. Po Liubarto mirties pilies vadovu tapo jo sūnus Voluinės kunigaikštis Teodoras. Lietuvos ir Lenkijos karo metu į miestą įžengė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, o 1392 m. Luckas galutinai atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK). Luckas netgi vadintas pietine LDK sostine. Čia buvo pastatyti ir kunigaikščių rūmai, kuriuose 1429 m. įvyko garsusis Europos valdovų suvažiavimas.500 grivinų
Aversas. Ant vieno iš vertingiausių grivinų banknoto matome dar vieną Ukrainos kultūrai svarbią asmenybę – tai ukrainiečių filosofas, poetas ir kompozitorius Grigorijus Skorovoda (1722–1794 m.). Baigęs studijas Kijevo Mohylos akademijoje jis dėstė Perejaslavo seminarijoje, Charkivo kolegijoje. Nuo 1770 m. pasirinko klajojančio filosofo, liaudies mokytojo gyvenimo būdą. Jo filosofiniai traktatai plito rankraščiais. G. Skorovoda rėmėsi antikos filosofija ir Biblija, kurios idėjas laikė vertingomis. Išlikęs įdomus pasakojimas apie G. Skorovodos paskutines dienas. Pasakojama, kad trys dienos iki mirties G. Skorovoda apsilankė pas savo draugą namuose ir pareiškė, kad čia liks nuolat gyventi. Kiekvieną dieną jis kažkur išeidavo su kastuvu. Vėliau paaiškėjo, kad netoliese kasė savo kapo duobę. Trečią dieną jis papietavo, atsikėlė nuo stalo, išėjo į kitą kambarį ir mirė. Ant antkapio nurodė užrašyti „Pasaulis stengėsi mane pasiglemžti, bet jam nepavyko“.
Reversas. Kaip ir minėjome, G. Skorovoda baigė Kijevo Mohylos akademiją (Collegium Mohileanum). Čia ir matome šios įstaigos pastatą. Tai pirmoji aukštoji Ukrainos mokykla, veikusi 1632–1817 m. Jos veikla atkurta 1992 m. Kolegija įkurta 1615 m. sujungus Kijevo brolijų ir Kijevo stačiatikių vienuolyno mokyklas, steigėjas – Kijevo metropolitas Petro Mohyla. 1701 m. suteiktas aukštosios mokyklos statusas. Kijevo Mohylos kolegija rengė senovės slavų, graikų ir lotynų kalbų mokytojus, dėstytojus stačiatikių dvasinėms seminarijoms, dvasininkus. Vienas garsiausių šios mokyklos auklėtinių – mūsų aprašytas Ivanas Mazepa (pavaizduotas ant 10 grivinų monetos), jo vardo pastatą mes ir matome ant 500 grivinų banknoto. 1 000 grivinų
Aversas. Ant didžiausio grivinų nominalo banknoto – mineralogas ir geochemikas, vienas iš geochemijos, biogeochemijos ir radiogeologijos įkūrėjų Vladimiras Vernadskis (1863–1945 m.). Įdomu, kad tai vienintelis asmuo, pavaizduotas ant Ukrainos pinigų, kuris nėra kilęs iš dabartinės Ukrainos. Tiesa, nors gimęs Sankt Peterburge, pagal šeimos legendą, jo tėvas save laikė Zaporožės kazokų palikuonimi. Mokėsi Charkive, Rusijos pilietinio karo metais trumpai dirbo Ukrainoje, kur įkūrė Ukrainos mokslų akademiją (dabar Ukrainos nacionalinė mokslų akademija). Vis dėlto didžiąją gyvenimo dalį jis gyveno ir dirbo Rusijos teritorijoje. Tiesa, ukrainiečiai jį laiko savu mokslininku. V. Vernadskis žinomas dėl savo knygos „Biosfera“ (1926 m.), o jo teorija apie noosferą turėjo didelę įtaką Rusijos kosmizmui. 1943 m. apdovanotas ir Stalino premija. Prospektas Maskvoje, Ukrainos nacionalinė biblioteka ir Nacionalinis universitetas Tauridėje (Kryme) yra pavadinti V. Vernadskio garbei..png)
Reversas. Čia – V. Vernadskio įkurtos Ukrainos mokslų akademijos pastatas. Akademija įkurta 1918 m., bet pats pastatas Kyjive statytas dar 1850 m., kaip privatus kunigaikštienės Levašovos namas, kuriam XIX a. pristatytas trečias aukštas, o XX a. pastatas performuotas į mokslų akademiją. Tai svarbiausia ir viena seniausių Ukrainos mokslo įstaigų, jai priklauso daugiau kaip 100 mokslinio tyrimo institutų ir mokslo centrų. Šios akademijos nariais buvo garsiausi Ukrainos (žinoma, ir Sovietų Sąjungos) mokslininkai. 