BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Kas vaizduojama ant eurų monetų? Suomija

Spausdinti

Šiais metais Lietuva mini euro įvedimo penkmetį. Nuo 2015 m. mūsų kišenėse šiugžda eurų banknotai ir žvanga eurų monetos. Banknotai vienodi, o monetos – ypatingos. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Lietuva nusprendė, kad visų nominalų lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas bus vienodas – jose bus pavaizduotas vytis. Prie šio vaizdo, ko gero, esame labiausiai pripratę. O ar atkreipiame dėmesį į tai, kas pavaizduota ant kitų šalių monetų nacionalinių pusių? Šiame naujame straipsnių cikle aprašome visų euro zonos šalių monetų nacionalines puses, jų atsiradimo kilmę, istoriją ir susijusius įdomius faktus.

Šiandien pristatome Suomiją. 

Suomiškų eurų monetų ypatybės

Suomiai savo markes į eurus pakeitė 2002 m. sausio 1 d. kartu su vienuolika pirmųjų eurą įsivedusių valstybių. Kaip ir kitose valstybėse, Suomijoje eurai cirkuliavo jau nuo 1999 m., tiesa, jie buvo virtualūs, naudojami tik tarpbankiniams atsiskaitymams. Tačiau tuo metu grynųjų eurų išleidimas jau buvo numatytas, todėl suomiškų monetų dizainas buvo sukurtas gerokai anksčiau, o Suomijos monetų kalykla juos nukaldino tais pačiais 1999 m. Todėl būtent šiuos metus mes taip pat galime matyti ant suomiškų eurų monetų. 

Ant monetų galime pamatyti tris skirtingus vaizdus, dizaino autoriai – trys Suomijos menininkai: 1, 2 ir 5, 10, 20 ir 50 centų monetų – Heikki Häiväoja (1929–2019 m.), sukūręs ne vieną Suomijos miestus puošiančią skulptūrą, 1 euro – Pertti Mäkinen (g. 1952), sukūręs ne tik šią, bet ir ne vieną kolekcinę monetą, o 2 eurų – Raimo Heino (1932–1995 m.), taip pat garsus Suomijos skulptorius.
Ant suomiškų monetų, be Suomiją reprezentuojančių paveiksliukų ir dvylikos Europos Sąjungos žvaigždučių, galima išvysti ir dar keletą tik šios šalies monetoms būdingų detalių. Ant 2 eurų briaunos užrašytas valstybės pavadinimas – suomiškai (SUOMI) ir švediškai (FINLAND), mat, šios dvi kalbos Suomijoje yra valstybinės. 

Kitą detalę galime pastebėti ant seniau išleistų monetų, nors jos plika akimi iškart nepamatysi, nes tai labai mažytė raidė M. Dažniausiai raidės ar žodžių trumpiniai reiškia kalyklą, kurioje monetos nukaldintos, bet šiuo atveju tai ne kalyklos simbolis, o jos vadovo Raimo Makonnen  pirmoji pavardės raidė. Tiesa, ši raidė buvo dedama iki 2006 m. Vėliau atsirado ir kalyklos simbolis, ir raidės FI, nurodančios šalį, mat, Suomijos pavadinimas ne briaunoje  nėra rašomas. 

Dar vienas įdomus faktas, susijęs su suomiškomis monetomis, yra tas, kad ši šalis planuoja visiškai atsisakyti 1, 2 ir 5 centų monetų. Jų kaldinamas skaičius yra nuolat mažinamas. Nors jos dar cirkuliuoja, dažniausiai jau nebepriimamos, o kainos yra apvalinamos. 

1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų dizainas
 

 

Šioms monetoms panaudotas istorinis simbolis – Suomijos herbe esantis liūtas. Herbe vaizduojamas karūnuotas liūtas, stovintis ant dviejų kojų ir laikantis kalaviją. Pats liūtas stovi ant lenkto kardo. 

Šis simbolis žinomas nuo XVI a. pab. Nors liūto vaizdavimas herbuose Skandinavijos šalyse yra įprastas nuo seniausių laikų, specifinė heraldika Suomijoje pradėjo formuotis XIII a., kai ji tapo Švedijos karalystės kunigaikštyste.1569 m. Švedijos karaliumi tapo Jonas III, beje, turėjęs sąsajų su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Jis buvo vedęs Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Žygimanto Senojo dukterį Kotryną, su kuria susilaukė sūnaus Žygimanto Vazos, vėliau tapusio Abiejų Tautų Respublikos valdovu.  

1577 m. Jonas III apsiskelbė ir didžiuoju Suomijos ir Karelijos žemių kunigaikščiu. Tada ir buvo sukurtas kunigaikštiškas herbas. Herbo pagrindu buvo paimtas Švedijos Folkungų dinastijos auksinis liūtas raudoname fone, o liūtas „apginkluotas“ Karelijos herbe naudotais ginklais (jame vaizduojamos dvi ginklus laikančios sukryžiuotos rankos). Iš pastarojo herbo kalavijas atsidūrė liūto letenose, o lenktas kardas po liūtu simboliškai primena nugalėtą pagonybę. Seniausia žinoma šio herbo versija panaudota ant Jono III tėvo Gustavo I kapo. Manoma, kad pats Jonas III ir jo brolis Erikas XIV prisidėjo prie šio herbo kūrimo. Herbe dar vaizduojamos ir devynios rožės, kurių simbolika nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad tai galėjo simbolizuoti devynis didžiuosius Suomijos kunigaikštystės miestus, bet ši versija nėra patvirtinta. 

Vėliau šio herbo versija ne kartą kito, visgi Suomijai tapus nepriklausoma 1917 m. panaudotas pirminis herbo variantas. Įdomu, kad tuo metu buvo gana populiaru vietoje liūto vaizduoti mešką, kuri yra daug svarbesnė Suomijos folklore, o ir senojoje Suomijos heraldikoje ji taip pat sutinkama. 1936 m. rastas kompromisas, nuspręsta, kad oficialiai galios du Suomijos herbai: didysis ir mažasis. Mažasis išliks toks pats, o didžiajame mažąjį herbą laikys dvi meškos. 

Suomijos herbo liūtas taip pat buvo naudojamas ir Suomijos markių dizaine. Eurų monetoms dailininkas sukūrė šiuolaikiškesnį liūto variantą. 

1 euro monetos dizainas

 

Ant 2 eurų monetos pavaizduotas dar vienas gamtoje aptinkamas dalykas, labai svarbus Suomijai. Tai uoga, kurios lotyniškas pavadinimas – Rubus chamaemorus. Lietuviškas jos pavadinimas gana keistas – tekšė. Tekšė – tai pelkėse, šlapiuose miškuose augantis daugiametis erškėtinių šeimos augalas, vedantis sultingas, saldžiarūgštes, oranžinės spalvos uogas. Uogos atsparios šalčiui, o dėl savo spalvos ir askorbino rūgšties gausos jos vadinamos Šiaurės apelsinu. Lietuvoje jos gana dažnos (išskyrus pietrytinę dalį), auga daugiausia aukštapelkėse, visgi dėl gamtinių sąlygų uogų sunoksta nedaug, dėl to jos nėra labai populiarios ir plačiai vartojamos uogos. 

Visai kita padėtis yra Suomijoje. Čia jos vertinamos kaip delikatesas ir yra gana populiarios. Tiesa, uogų rinkimo laikas yra labai neilgas. Uogos subręsta liepos mėnesį ir gali būti renkamos apie tris savaites. 

Tekšių ypač gausu šiaurinėje Suomijos dalyje, Laplandijoje, todėl šių uogų rinkimas šiame regione yra ne tik vietiniuos žmonių pajamų šaltinis, bet ir atrakcija turistams pritraukti. Šiame regione rengiamas netgi savotiškas tekšių pardavimo aukcionas. Uogos tikrai vertinamos, nes vieno kilogramo kaina gali siekti ir 20 eurų. 

Unikali ir šių uogų tekstūra, primenanti jogurtą ar kremą, todėl iš tekšių dažniausiai gaminami padažai, uogienės, jos naudojamos kaip pyragų įdaras. Iš uogų spaudžiamos sultys ir kiti gėrimai. 

Suomijos nacionalinis sūris – leipäjuusto (lt. duonos sūris) – valgomas būtent su iš tekšių pagamintu specialiu padažu. Suomijoje iš šių uogų gaminamas ir populiarus suomiškas likeris lakkalikööri

Apskritai patiekalai iš šių uogų laikomi delikatesais. Vertinamos tekšės ir kitose Šiaurės šalyse, įvairūs patiekalai, padažai ir gėrimai yra gaminami ir Švedijoje, ir Norvegijoje, ir Kanadoje.

Dėl savo naudingųjų savybių, unikalaus skonio ir populiarumo ši uoga atsidūrė ir ant didžiausio nominalo suomiškos euro monetos nacionalinės pusės, taip primindama, kad Suomija yra Šiaurės šalis, kurios gyventojai be galo myli gamtą.

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2021-06-26