BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Kas vaizduojama ant eurų monetų? Malta

Spausdinti

Šiais metais Lietuva mini euro įvedimo penkmetį. Nuo 2015 m. mūsų kišenėse šiugžda eurų banknotai ir žvanga eurų monetos. Banknotai vienodi, o monetos – ypatingos. Viena eurų monetų pusė yra bendroji, kita – nacionalinė. Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Lietuva nusprendė, kad visų nominalų lietuviškų eurų monetų nacionalinės pusės dizainas bus vienodas – jose bus pavaizduotas vytis. Prie šio vaizdo, ko gero, esame labiausiai pripratę. O ar atkreipiame dėmesį į tai, kas pavaizduota ant kitų šalių monetų nacionalinių pusių? Šiame naujame straipsnių cikle aprašome visų euro zonos šalių monetų nacionalines puses, jų atsiradimo kilmę, istoriją ir susijusius įdomius faktus.

Šiandien pristatome Maltą. 

Maltos eurų monetų ypatybės

Mažiausia Europos Sąjungos valstybė (joje vos pusė milijono gyventojų) Malta į Europos Sąjungą įstojo 2004 m. tą pačią dieną, kaip ir Lietuva.. Tiesa, tapti euro zonos nare Maltai pavyko gerokai anksčiau už Lietuvą. Eurą, kuris pakeitė iki tol cirkuliavusią Maltos lirą, Malta įsivedė dar 2008 m. sausio 1 d..

Ant Maltos eurų monetų – trys skirtingi atvaizdai, jie buvo išrinkti specialiai tam surengtame konkurse, kuris įvyko dar 2006 m. dviem etapais. Pirmajame konkurso etape visuomenė galėjo rinktis iš 12 skirtingų variantų, suskirstytų pagal keturias simbolines temas: priešistorinė Malta, Maltos renesanso epocha, Maltos identitetas ir Maltos salynas.

Įdomu, kad po pirmojo balsavimo etapo pirmavo monetos dizainas, kuris galiausiai ant monetos net neatsidūrė, – tai Valetos šv. Jono katedros interjero skulptūra, vaizduojanti Jėzaus Kristaus krikštą.

      

Antrajame balsavimo etape dalyvavo trys geriausi pirmajame etape pasiūlyti variantai ir dar keli nauji dizaino variantai. Tarp jų buvo Maltos kryžius, kuris galiausiai ir laimėjo konkursą, o Jėzaus Kristaus krikšto scena liko ketvirta ir ant apyvartinių monetų pavaizduota nebuvo.

Ant visų monetų, be trijų skirtingų atvaizdų, galima matyti valstybės pavadinimą, išleidimo metus, dvyliką Europos Sąjungos žvaigždžių ir monetų kalyklos simbolį. Tiesa, kadangi Malta savo monetų kalyklos neturi, simboliai gali būti skirtingi, priklausomai nuo to, kur nukaldintos monetos.

1, 2 ir 5 centų dizainas

      

Ant smulkiausio nominalo monetų galima išvysti vieną iš svarbiausių Maltos kultūros paminklų – Mnaidros šventyklą. Tiksliau, šioje šventykloje esantį altorių.

Kas yra Mnaidros šventykla? Tai Maltos salos pietuose esantis megalitinis ansamblis, siekiantis dar neolito laikus. Mnaidros megalito ansamblį sudaro trys šventyklos, pastatytos skirtingu laiku. Viena jų – apie 3600–3200 m pr. Kr., dvi kitos − apie 3150–2500 m. pr. Kr. Ši vieta laikoma viena seniausių šventyklų visame pasaulyje. Ji 1992 m. įtraukta į Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pasaulio paveldo sąrašą.

Nors nėra išlikusių jokių rašytinių šaltinių, kuriuose būtų aprašytos šios šventyklos, mokslininkai dėl jų paskirties beveik neabejoja. Jose aptikta aukojimo peilių, iš akmens skaptuotų baldų, kurie liudija čia buvus vietą, skirtą religijai. Dar daugiau, spėjama, kad vienas iš pastatų buvo senovinė observatorija ar net pats pastatas atliko kalendoriaus funkciją. Per pavasario ir rudens lygiadienius saulės spinduliai konkrečiu laiku kerta specialiai tam padarytą angą, be to, čia aptiktas akmuo, išmargintas taškeliais, kurie atitinka tam tikrus astronominius periodus.

Šios teritorijos archeologiniai kasinėjimai prasidėjo dar 1840 m. ir tęsėsi iki pat XX a. pradžios.
2001 m. šis archeologinis objektas suniokotas, apgadinti megalitai, visur pripaišyta grafičių ir pan. Šis įvykis buvo įvardytas kaip „didžiausias vandalizmo aktas Maltos saloje“. Po šio išpuolio buvo atlikti restauravimo darbai, o vėliau visas objektas buvo uždengtas specialiu stogu.

Kaip atvaizdas eurų monetoms pasirinkta pietinėje šventykloje esanti taisyklingų formų anga, kuri greičiausiai buvo altorius.

10, 20 ir 50 centų dizainas

                   

Šiose monetose pavaizduotas Maltos herbas.

Herbas yra skydo, sudaryto iš dviejų dalių: dešinė (heraldinė) pusė yra balta, o kairė – raudona (žinoma, monetose spalvos nėra vaizduojamos), pavidalo. Kantone (t. y. heraldinės pusės dešiniam kampe) vaizduojamas pilkas šv. Jurgio kryžius. Šio kryžiaus viduryje – šv. Jurgis ant žirgo, smeigiantis drakoną, ir užrašas anglų kalba „už narsą“. Virš skydo – mūrinė aukso karūna su mažaisiais varteliais centre ir penkiais matomais bokštais, kurie reprezentuoja Maltos įtvirtinimus. Skydą juosia dvi natūralios spalvos šakos: iš dešinės – alyvmedžio šaka, iš kairės – palmės lapas, kurios simbolizuoja taiką ir tradiciškai siejasi su Malta. Šakos apačioje surištos balta juosta, kurios išvirkščia pusė – raudona. Juostoje juodomis raidėmis maltiečių kalba parašyta Repubblika ta Malta (Maltos Respublika).

Šis herbas yra vienas vėlyviausių herbų Europoje, patvirtintas tik 1988 m. Malta nepriklausoma tapo tik 1964 m., iki tol ji buvo D. Britanijos kolonija, todėl čia galiojo tos valstybės herbas. 1964 m. patvirtintas nepriklausomos Maltos herbas buvo panašus į dabartinį, tik skydą laikė du delfinai, o virš skydo karūna buvo laikoma riterio šalmo.

1975 m. Malta tapo respublika ir iki 1988 m. naudotas dar vienas herbo variantas. Tuometis herbas buvo apskritas, neheraldinės komponuotės. Herbe buvo pavaizduotas pakrantės vaizdelis: herbas perkirstas, viršutinė dalis balta (dangus), su oranžine saule ilgais spinduliais. Apatinė dalis mėlyna (jūra) su baltų bangelių eilėmis. Nuo dešiniojo šono vidurio iki kairiojo šono trečdalio – auksinis krantas su sukryžiuotais mediniais šake ir kastuvu, dešiniajame krašte iš kranto dangaus fone auga žalias kaktusas (opuncija). Skydo centre – iš kairiojo (heraldinio) viršutinio kampo į apatinį dešinįjį plaukianti tradicinė Maltos valtis luzzu.

Vis dėlto 1988 m. patvirtintas naujas (su senojo herbo elementais) herbas, kurio atvaizdą galime matyti ir ant Maltos eurų monetų.

1 ir 2 eurų monetų dizainas

   

Ant didžiausio nominalo maltietiškų monetų pavaizduotas dar vienas Maltos simbolis – Maltos kryžius. Tai aštuonkampis kryžius (originaliai baltas raudoname fone), tai lyg keturios V raidės, sudėtos į kryžių.

Šio simbolio ištakų galime aptikti dar XIV a., kai panašų simbolį pradėjo naudoti nuo XI a. veikęs hospitaljerų riterių ordinas. Tuo metu naudotas kryžius buvo labai panašus, tik jo viršūnės nebuvo smailios. Panašus kryžius aptinkamas net XI a. Italijos miesto Amalfio heraldikoje, visgi asocijuojamas jis labiausiai su jau vėliau veikusiais ordinais.

Dabartinio vaizdo kryžius (dar vadinamas keturių strėlių antgalių kryžiumi) pradėtas naudoti XVI a. maltiečių ordino magistrų. Nuo to laiko vaizdas iki mūsų dienų išliko praktiškai nepakitęs, o naudojamas jis šiandien daug kur: ir ordinų dizainams, ir daugelio šalių heraldikoje, ir kaip įvairių organizacijų, įstaigų simbolis, ir t. t.

Ką šis kryžius simbolizuoja? Yra kelios versijos. Pagal vieną iš jų, tai atspindi dar hospitaljerų ordino vartotas aštuonias kalbas arba tų pačių riterių aštuonias prievoles. Pagal kitą versiją, kryžius simbolizuoja aštuonis Jėzaus Kristaus suteiktus palaiminimus, aprašytus Evangelijoje pagal Matą.

Kad ir kaip būtų, Maltos kryžius šiandien yra neatsiejamas nuo Maltos, o Malta neatsiejama nuo Maltos kryžiaus. Matyt dėl to šis simbolis galiausiai ir tapo populiariausiu renkantis dizainą eurų monetoms.

Šaltiniai: 

1. https://en.wikipedia.org/wiki/Maltese_euro_coins

2. https://en.wikipedia.org/wiki/Mnajdra

3. https://en.wikipedia.org/wiki/Coat_of_arms_of_Malta

4. https://en.wikipedia.org/wiki/Maltese_cross

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2022-02-11