Kroatija į Europos Sąjungą įstojo 2013 m. liepos 1 d. ir nuo pat įstojimo siekė tapti ir euro zonos nare, tai yra įsivesti eurą vietoj savo valiutos kunos. Vis dėlto procesas nevyko taip greitai dėl sudėtingos Europos ir Kroatijos ekonominės situacijos. Prie antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II) jai pavyko prisijungti tik 2020 m. Tais metais nustatytas ir oficialus euro ir kunos kursas – už vieną eurą 7,53450 kunos. 2021 m. oficialiai patvirtinta, kad euras Kroatijoje cirkuliuoti pradės nuo 2023 m., o 2022 m. šis faktas oficialiai patvirtintas. Dar 2021 patvirtinti ir Kroatijos monetų dizaino elementai: visas monetas vienijantis Kroatijos nacionalinis simbolis – herbo dalis „šachmatų lenta“ bei dar keturi skirtingi simboliai (glagolica, Nikola Tesla, kiaunė ir Kroatijos žemėlapis). 2022 m. liepą Kroatijos monetų kalykloje monetos pradėtos kaldinti kroatiškos eurų monetos, kurių iki spalio buvo nukaldinta jau apie 420 milijonų vienetų. Taigi, pasižiūrėkime iš arčiau, ką galime matyti ant nacionalinės Kroatijos eurų monetos pusės ir kodėl pasirinkti būtent šie simboliai?
Šachmatų lenta
Kaip ir minėta, ant visų monetų galime matyti jas vienijantį simbolį – langelius. Šį simbolį galime matyti ir Kroatijos vėliavoje, ir herbe, kuriuose matome skydą su 13 raudonų ir 12 baltų langelių, primenančių šachmatų lentą. Iš tiesų kroatiškai šis simbolis ir vadinamas šahovnica (šachmatų lenta). Ši „šachmatų lenta“ yra tapusi Kroatijos nacionaliniu ir tapatybės simboliu. Iš kur ji atsirado? Legenda byloja, kad dar X a. Kroatiją valdžiusį Stepaną Držislavą pagrobė venecijiečiai ir prisakė dėl savo laisvės kovoti šachmatų lauke, žaisti šachmatais su Venecijos dožu Pietro Orseolu. Kroatijos karalius netgi tris kartus įveikė dožą ir ne tik buvo paleistas, bet ir išlošė daugiau žemių Kroatijai. Po šios pergalės Stepanas Držislavas sukūrė savo heraldinį simbolį – šachmatų lentą, ji vėliau tapo ir visos Kroatijos simboliu.
Žinoma, ši istorija graži, bet vargu ar ji turi realų pagrindą. Aprašyta ji gerokai vėliau ir smarkiai romantizuota, o ir apskritai pirmą kartą toks herbas Kroatijoje pradedamas naudoti tik XV a. pabaigoje ir greičiausiai yra pasiskolintas iš Lenkijos, kur vietinės didikų dinastijos jį naudoja nuo XII a. Kroatiją jis pasiekė, kai jos ir Vengrijos valdovu tapo Vladislovas II, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero sūnus. Kad ir kokia būtų tikroji šio simbolio kilmė, negalime ginčytis, kad simbolis Kroatijai yra labai svarbus. Toks svarbus, kad yra vaizduojamas ir ant pinigų.
1, 2, 5 centai
Šių monetų nacionalinėje pusėje – glagolicos motyvas languotame fone. Kas ta glagolica? Tai seniausia žinoma slavų abėcėlė. Viena iš dviejų senovės slavų abėcėlių, turinti apie 40 raidžių ir kilusi iš graikų rašto. Nuo kitos abėcėlės – kirilicos – skiriasi raidžių įmantrumu ir puošnumu. Sugalvota glagolica IX a. Tesalonikuose (dab. Graikija) vienuolio šv. Kirilo, kuris kartu su broliu šv. Metodijumi skleidė krikščionybę tarp Vakarų slavų genčių ir tam naudojo pačių sugalvotą raštą (jie taip pat sukūrė ir kirilicą). Vėliau kirilica išpopuliarėjo daugumoje slavų teritorijų, o glagolica liko iš esmės dabartinės Kroatijos teritorijoje, kurioje ją naudojo vienuoliai iki pat XIX a. Pats žodis „glagolica“ pradėtas vartoti irgi Kroatijoje, tiesa, jau praėjus keliems šimtmečiams po rašto sukūrimo. Išvertus jis reiškia tiesiog „žodis“. 10, 20, 50 centų
Ant šių vienintelių monetų vaizduojamas žmogus, garsusis mokslininkas Nikola Tesla (1856–1943 m.). Labiausiai žinomas savo darbais elektros ir magnetizmo srityse. Teslos patentai ir teoriniai darbai suformavo pagrindą šiuolaikinei kintamosios elektros srovės (AC) teorijai.Nikolos Teslos garbei yra pavadintas SI sistemos magnetinės indukcijos matavimo vienetas tesla.
Vis dėlto dėl sprendimo vaizduoti N. Teslą ant kroatiškų eurų monetų kilo pasipiktinimas Serbijoje. Mat oficialiai N. Tesla laikomas serbų mokslininku, pats save lakė serbu, nes gimė serbų šeimoje, nors ir mieste, esančiame dabartinėje Kroatijoje. Serbai N. Teslą yra pavaizdavę ant savo pinigų (100 serbiškų dinarų), o kroatai niekada nebuvo vaizdavę šios asmenybės ant savo pinigų. Diskusijoje dėl šio sprendimo dalyvavo ir Kroatijos ministras pirmininkas bei prezidentas, kuris pasakė „Kai Serbija taps euro zonos nare, taip pat galės naudoti N. Teslos portretą. Visi bus laimingi.“ Kiti kroatų politikai taip pat gynė šį sprendimą, teigdami, kad šis motyvas – tai ir puikus serbų ir kroatų kultūros derinys, kuriuo turi didžiuotis visi. Kad ir kaip būtų, nepaisant serbų protestų, ant eurų apyvartinių monetų nuo šiol galėsime matyti ir vieną iškiliausių serbų-kroatų mokslininką.
1 euras
Ant šios monetos pavaizduota tai, be ko negalima įsivaizduoti Kroatijos, o ypač kroatiškų pinigų – tai miškinė kiaunė. Kuo ji tokia svarbi? Na, visų pirma Kroatijoje ji saugoma ir paskelbta nacionaliniu šalies gyvūnu. Be to, kiaunę mes galime matyti ir ant jau minėto Kroatijos herbo, kurio viršūnę vainikuoja penkiašakė karūna, išdabinta įvairiais piešiniais. Vienas iš jų ir yra kiaunė. Bet yra ir kita priežastis, kodėl kiaunė tokia svarbi. Kiaunės vaizdu ant eurų monetos atiduodama pagarba buvusiai Kroatijos valiutai kunai. Juk išvertus iš kroatų kalbos kuna reiškia kiaunė! O šiam pavadinimui paaiškinti reikia keltis toli į praeitį, dar į tuos laikus, kai dabartinė Kroatijos teritorija priklausė Romos imperijai. Iš šios teritorijos mokesčiai buvo renkami kiaunių kailiukais ir vadinosi „marturina“ (lot. miškinė kiaunė – Martes martes). 
XIII a. Koratijoje buvo kaldinamos monetos, kurios buvo vadinamos banovakais. Ant jų buvo vaizduojamos kiaunės, atsimenant jų svarbą dar iš romėnų laikų. Nuo to laiko kiaunės pradėjo asocijuotis su vietiniais pinigais ir jau XX a. sukūrus Kroatijos Respubliką sukurti ir vietiniai pinigai, kurie ir pavadinti kunomis, t. y. kiaunėmis. 2 eurai
Jei laikysite geografijos egzaminą, jums galės padėti ir pinigai, o ypač monetos. Štai bendrojoje eurų pusėje galite matyti Europos žemėlapį, o kai kurių šalių monetų nacionalinėse pusėse galite matyti ir atskirų šalių žemėlapių kontūrus, pvz., visose Estijos eurų monetose, Lietuvos – 2 eurų monetoje, skirtoje krepšinio šimtmečiui, ir pan. Į šią kategoriją jau patenka ir Kroatijos pinigai, nes ant 2 eurų nacionalinės pusės matome Kroatijos žemėlapio kontūrus. O kad egzaminus laikyti būtų dar lengviau, pateikiame kelis geografinius faktus apie Kroatiją. • Kroatijos sausumos plotas yra mažesnis už Lietuvos – 56,500 kvadratinių kilometrų.
• Gyventojų Kroatija turi šiek tiek daugiau – apie 3,9 milijono gyventojų.
• Kroatija ribojasi su penkiomis sausumos kaimynėmis: Bosnija ir Hercegovina, Vengrija, Serbija, Slovėnija, Juodkalnija. Taigi, ant 2 eurų monetos galime matyti ir dalį šių valstybių kontūrų. Įdomu, kad Kroatiją nuo Italijos skiria labai nedidelis Slovėnijos ruožas, taigi jas galima laikyti beveik kaimynėmis.
• Kroatijai priklauso beveik 1 300 salų! Tai yra didžiausias archipelagas Adrijos jūroje ir antras pagal dydį Viduržemio jūroje. Tiesa, tik apie 50 jų yra gyvenamos. Dalį jų galima įžiūrėti ir ant monetos.
• Pačioje Kroatijoje yra 11 nacionalinių parkų, jie sudaro net 10 procentų visos šalies teritorijos.
Faktų apie Kroatiją labai daug, šįkart apsiribojome tik penkiais. Kai į jūsų rankas pateks 2 eurų Kroatijos moneta, žvilgtelėkite ne tik į nacionalinę pusę, bet ir į monetos briauną. Joje iškalta eilutė iš XVII a. kroatų baroko poeto Ivano Gunduličiaus poemos „Dubravka“: „O LIJEPA O DRAGA O SLATKA SLOBODO“ (O gražioji, o mieloji, o saldžioji laisve).
