BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Spausdinti
2024-02-16
Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis, įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei.

Sidabrinės 2 litų monetos su Antano Smetonos atvaizdu

„Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. 

Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu.

 
Ši moneta buvo skirta Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui ir į apyvartą išleista tik bandinių pavidalu. Dėl to yra itin reta.
Kolekcininkai, ieškantys šios monetos, yra pasirengę sumokėti milžiniškas sumas pinigų. Tai rodo šių monetų ypatingą vertę ir istorinį svarbumą. 
Dauguma jau nukaldintų ir paruoštų kaldinti naujo tipo monetų buvo sunaikinta pirmosios sovietų okupacijos metu.

Taigi, jei kas nors rastų sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu savo namuose, tai būtų tikras stebuklas ir galimybė praturtėti!
Gipsinius modelius šioms sidabrinėms 2 litų monetoms parengė skulptorius Juozas Zikaras, kuris kūrė ir visas ankstesnes prieškario Lietuvos monetas. 

Monetų spaudai pagaminti užsienyje, o bandiniai nukaldinti Kauno „Spindulio“ bendrovės kalykloje. Šioje kalykloje buvo pagaminti dviejų rūšių 2 litų monetos bandiniai – su Vyčiu reverse ir su Gedimino stulpais. Monetos šoninis paviršius taip pat turėjo būti kelių variantų – brūkšniuotas, lygus ir su įrašu „LIETUVA“.



Kiekvieno iš šių bandinių, manoma, buvo nukaldinta iki dešimt vienetų. Kodėl 2 litų moneta taip ir nebuvo pradėta kaldinti ir į apyvartą išleisti tik 10 litų – nėra aišku.

     

Nors ir apgaubtos legendomis, tarp kolekcininkų šios 2 litų monetos nėra paslaptis – kai kurie jų turi, kiti yra matę. Informacijos apie jas nėra daug.

Neišleistas 1938 m. 10 litų banknotas 

1938 m. jubiliejinis 10 litų banknotas – įdomus Lietuvos pinigų istorijos fragmentas. Šis banknotas buvo skirtas Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečiui. Jo kūrėjas – Adomas Galdikas.



Banknoto averso dizainas – įspūdingas. Jame pavaizduota:

•    Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos portretas. Tai pirmasis kartas, kai ant litų banknoto pavaizduota dar gyva asmenybė.
•    Nepriklausomybės akto faksimilė. Istorinis dokumentas, kuris simbolizuoja Lietuvos nepriklausomybę.
•    Vytis ir Gediminaičių stulpai. Šie herbiniai simboliai atspindi Lietuvos valstybingumą ir istorinę praeitį.
Banknoto reversas puoštas istorine Lietuvos Tarybos narių – Nepriklausomybės Akto signatarų nuotrauka. Viršuje įkomponuoti trijų svarbiausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – herbai.

Nors šis banknotas buvo tik bandomasis pavyzdys, jis 1938 m. turėjo būti išleistas. Londono bendrovė „Bradbury, Wilkinson and Co. Ltd“ jį pagamino, bet dėl nežinomų priežasčių banknotas neišspausdintas ir neišleistas į apyvartą.

Deja, tai buvo paskutinis tarpukario Lietuvos bandymas išleisti lietuviškus banknotus. 1940 m. Lietuva buvo okupuota, o 1941 m. litai galutinai išimti iš apyvartos ir nustojo galioti. Šis banknotas liudija svarbius istorinius įvykius ir yra vertingas pinigas numizmatų kolekcijose.

Šaltiniai 

Grimalauskaitė Dalia, Remecas Eduardas. Pinigai Lietuvoje, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus. 
Numista.
Limis.


 
Tai įdomu!