BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Ką veikia Lietuvos bankas? Pinigų ekspertizė

Spausdinti

Gyvenime nutinka visko. Suplyšta kojinė, išbėga pienas, gatvėje nuo galvos iki kojų aptaško automobilis. Arba išsitraukiame iš skalbimo mašinos ką tik išskalbtus džinsus, o juose – suglamžytas 100 eurų banknotas. Arba paliekame vaikus žaisti vienus, o jie, susiradę piniginę, išsitraukia, išpaišo ir sukarpo visus juose buvusius banknotus. Arba nusileidi į rūsį, o ten – seniai pamirštas maišelis su monetomis, kurias jau smarkiai „apvalgė“ drėgmė. Kojinę galime užsiadyti, pieno užsivirti iš naujo, grįžę persirengti, o ką daryti, kai negrįžtamai sugadinami pinigai? 


Visų pirma nepanikuokime, nepykime ir nieko nekaltinkime. Gyvenime nutinka visko, o dėl sugadintų pinigų kviečiame kreiptis į Lietuvos banką. Tiksliau Lietuvos banko Ekspertizės ir techninį skyrių. 


Būtent Lietuvos banko ekspertai atlieka sugadintų, suplėšytų, išteptų ar kitaip aplinkos sąlygų paveiktų banknotų ekspertizę. Tokius banknotus į Lietuvos banką dažniausiai atneša fiziniai asmenys. Jei toks nemalonumas nutiktų, kreiptis galėtumėte ir Jūs. Tereiks pateikti prašymą atlikti ekspertizę ir pakeisti banknotus ar monetas į naujus ir nesugadintus. Tiesa, keičiami tik pinigai, kurie atitinka numatytas taisykles. 


Ekspertai, vadovaudamiesi taisyklėmis, įvertina pinigus, jų kiekį, būklę ir pakeičia arba nepakeičia juos klientui. Pagrindinė banknoto pakeitimo sąlyga – turi būti išlikę daugiau kaip pusė banknoto. Monetos keičiamos tos, kurių išvaizda pakitusi nuo ilgo buvimo apyvartoje. Pinigai nebus keičiami ir tuo atveju, jei jie bus sugadinti tyčia. Tad jei monetoje išgręžėte skylutę ir pasikabinote ją ant kaklo, o vėliau nusprendėte vietoje jos gauti naują, greičiausiai to padaryti nepavyks. Tiesa, jei pinigus „specialiai“ sugadina vaikai, į tai yra atsižvelgiama. 


Kokius pinigus gauna Lietuvos bankas? Dažniausiai atnešami pinigai yra žmonių santaupos, kurias jie slėpė netinkamose vietose, ir dėl aplinkos sąlygų pinigai tapo nebetinkami apyvartai. Beveik visada tai nutinka dėl to, kad žmonės patys pamiršta, kur slepia pinigus. Pavyzdžiui, slepia krosnyje, kurią vėliau kūrena ir tik paskui prisimena, kad ten turėjo paslėptą nemažą sumą pinigų. 


Negi keičiami ir apdegę ar sudegę banknotai? Žinoma, jei jie atitinka anksčiau minėtas sąlygas. Tiesa, apdegusius banknotus tirti yra gana sudėtinga, nes ugnies paveikti banknotai būna itin trapūs, banknoto popierius apsitraukęs suodžiais, tad banknotas atrodo juodas. Reikia naudoti specialias lempas, kad vaizdas taptų matomas ir būtų galima identifikuoti banknotą. 


Kartais pinigai saugomi piniginėje. Gaisro atveju piniginė gali apsaugoti banknotus ir padėti išsaugoti didesnę banknoto dalį. Buvo toks atvejis, kai pinigai buvo laikomi plastikinėje pakuotėje, kuri buvo slepiama lempoje. Nuo didelio karščio užsidegė plastikinė pakuotė ir banknotai. Taip sugadinami ne tik pinigai, bet ir kyla gaisro pavojus. 


Neretai ekspertai gauna tirti banknotų, kurie buvo užkasti žemėje ilgą laiką. Žemėje juos veikia įvairios aplinkos sąlygos, ypač drėgmė ir įvairūs mikroorganizmai, esantys dirvožemyje, banknotai dažnai būna pradėję pūti. Tokie banknotai dažniausiai gaunami sulipę į krūvelę nuo drėgmės, juos labai sudėtinga atskirti vieną nuo kito, yra itin nemalonaus kvapo. Juos ilgą laiką reikia džiovinti ir naudoti specialius įrankius, kad būtų galima atskirti vieną nuo kito ir įvertinti grąžinamą sumą. 


Pinigai slepiami ir palėpėse, kuriose neretai pasisvečiuoja ir pelės. Tokie banknotai būna smulkiai suplėšyti, jiems atkurti naudojami mikroskopai, tai padeda įsitikinti, kad skirtingos nuplyšusios banknoto dalys yra nuo tų pačių banknotų. Banknotų atkūrimas – tai lyg dėlionė, kai iš mažų gabaliukų bandoma sudėlioti vieną paveikslėlį, t. y. banknotą. 


Pinigai slepiami ir durų staktose ar baldų atlošuose, tokie pinigai būna mažiau paveikti aplinkos sąlygų, jei baldai ar durys yra viduje. Kitu atveju banknotai būna paveikti drėgmės, susiraitę, nemalonaus kvapo. Pinigus slėpti tokiose vietose pavojinga, nes, darant remontą ar įsigijus naują baldą, senu atsikratome ir visai pamirštame, kad ten buvo paslėpti pinigai. 


Tarp atnešamų tirti tikrų sugadintų pinigų pasitaiko ir padirbtų. Žinoma, tokie pinigai nėra keičiami, tokiu atveju yra informuojama policija. Jei nesate įsitikinę, kad pinigai nėra tikri, jų bendrą apžiūrą galite padaryti ir patys. Patikrinti banknotą visada galima naudojant metodą „apčiuopti, pažvelgti, pakreipti“. Banknoto popierius turi būti standus, jaustis paviršiau nelygumai ant banknoto krašto, didysis nominalo skaičius ir pagrindinis dizaino elementas. Pakėlus prieš šviesą matysis vandens ženklas, kuris iš tamsių tonų pereina į šviesius, apsauginis siūlelis su nominalo skaičiumi ir euro simboliu bei hologramos langelis, pro kurį matysis Europos portretas. Pakreipus banknotą keičiasi hologramos elementai, kairiajame kampe skaičius keičia spalvą iš ryškiai žalios į sodrią mėlyną. Monetas patikrinti lengva pažvelgus į monetos dizainą ir briauną, vaizdas turi būti aiškus, briaunoje aiškiai matytis skaičiai ir raidės, sudėjus kelias to paties nominalo monetas vieną ant kitos, turi sutapti užrašai briaunoje. 


Žinoma, jei abejojate, juos taip pat galite nešti į Lietuvos banką, ekspertai patikrins ir juos. 


Vis dar į banką atnešami tirti ir sugadinti litų banknotai ar monetos. Sugadinimo priežastys labai panašios, kaip ir eurų banknotų. Dėl netinkamų laikymo sąlygų banknotai būna apdegę, pradėję pūti arba suplyšę. Tokie pinigai yra keičiami ir grąžinami klientui eurais. 


Tiek sugadintus, tiek padirbtus pinigus galima nunešti tiesiai į Lietuvos banką. Kreiptis reikia į Lietuvos banko kasas Vilniuje ar Kaune. 
 

Atnaujinta: 2021-12-03