Istorinės Lietuvos banko asmenybės. Vitas Statkus

2022 m. spalio 2 d. sukako 100 metų, kai buvo įkurtas Lietuvos bankas ir išleisti pirmieji pinigai litai. Emisinio Lietuvos banko įsteigimas, litų banknotų išleidimas ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas – epochinės reikšmės įvykis, nes tai padaryta pirmą kartą per visą Lietuvos valstybės istoriją. Tai puiki proga prisiminti ir pirmuosius nepriklausomos Lietuvos bankininkus, žmones, kurių veikla, patriotiniai jausmai, ryžtingi sprendimai leido Lietuvai tapti modernia, ekonomiškai savarankiška valstybe. Šiame straipsnyje pristatome Lietuvos banko valdybos narį, sudėtingo gyvenimo žmogų Vitą Statkų. 

Vitas Statkus gimė 1900 m. Balbieriškyje (Marijampolės aps.) neturtingo siuvėjo daugiavaikėje šeimoje. Buvo jauniausias iš septynių vaikų. 1914 m. baigė pradžios mokyklą, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui visa šeima persikėlė į Maskvą. Vertėsi sunkiai, V. Statkus čia mokėsi realinėje gimnazijoje. 

1918 m. šeima grįžo į Lietuvą. Vitas toliau tęsė mokslus Marijampolėje, bet 1919 m. stojo į savanorių kariuomenę (kaip ir nemaža dalis to meto jaunuomenės). Baigė Kauno karo mokyklą, įgijo jaunesniojo leitenanto laipsnį. Dalyvavo kovose su bolševikais. Betarnaudamas kariuomenėje eksternu baigė Kauno gimnaziją. 1922 m. jis pradėjo studijuoti Kauno universiteto Technikos fakultete, bet studijas vėl nutraukė, kad galėtų dalyvauti Klaipėdos sukilime. Atgavus Klaipėdos kraštą, V. Statkus čia trumpai dirbo Klaipėdos gubernatoriaus sekretoriumi. 

1924 m. jis jau studijavo Vienos aukštojoje pasaulio prekybos mokykloje. 1927 m. grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Lietuvos banko Alytaus skyriuje, o dar po metų jau dirbo Žemės banke Kaune. 1929 m. V. Statkus išrinktas Lietuvos banko valdybos nariu, bet netrukus buvo atleistas (mat anksčiau darbavosi su valdžia nesutarusioje „Geležinio Vilko“ organizacijoje). Išsiųstas į Klaipėdą pavaduoti skyriaus direktoriaus. Vėliau tapo ir direktoriumi, nors valdžia juo ir nepasitikėjo. Beje, dirbo ir kitose srityse: rašė straipsnius, kartu su politiku Ernestu Galvanausku kūrė Klaipėdos prekybos institutą, dėstė jame, aktyviai veikė ir politinėse organizacijose, buvo išrinktas ir į Klaipėdos seimelį. 

Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus pareigas V. Statkus ėjo iki 1939 m., kai Klaipėdos kraštą užėmė nacistinė Vokietija. Trumpam areštuotas, bet paleistas. 

V. Statkus užsiėmė Lietuvos banko Klaipėdos skyriaus likvidavimu, derybomis su Vokietijos bankais dėl savitarpio skolų sureguliavimo. Taip pat jis dalyvavo derybose su vokiečiais dėl prekybos sutarties ir kliringo (nepiniginio atsiskaitymo). Be to, jis buvo įtrauktas į Klaipėdos uosto laisvosios zonos bendrovės valdybą. 

Vėliau jis paskirtas trečiuoju Lietuvos banko direktoriumi Kaune. 1940 m. antrą kartą išrinktas valdybos nariu, o jau tų pačių metų rugsėjį atleistas (jau okupacinės valdžios). 1941 m. jis areštuotas ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Vėliau pasodintas į kalėjimą, kankintas. 1942 m. jis kartu su 14 Lietuvos valstybininkų ir kultūrininkų nuteistas mirties bausme. Visgi V. Statkaus kažkodėl buvo „pasigailėta“ ir jis nuteistas 25 metams kalėti ir dirbti lageryje. Čia darbingas išliko neilgai, nes žinoma, kad jau 1946 m. buvo apakęs. Net ir neįgalus valdžiai atrodė nepatikimas ir tik 1954 m. sugrąžintas į Lietuvą (čia ir toliau buvo stebimas). Beje, jo žmona (kolegos bankininko K. Radušio sesuo) su dviem dukromis iš lagerio gebėjo pabėgti dar 1947 m. 

V. Statkus mirė Vilniuje 1966 m.