Istorinės Lietuvos banko asmenybės. Julius Kaupas

2022 m. spalio 2 d. sukanka 100 metų, kai buvo įkurtas Lietuvos bankas ir išleisti pirmieji pinigai litai. Emisinio Lietuvos banko įsteigimas, litų banknotų išleidimas ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas – epochinės reikšmės įvykis, nes tai padaryta pirmą kartą per visą Lietuvos valstybės istoriją. Tai puiki proga prisiminti ir pirmuosius nepriklausomos Lietuvos bankininkus, žmones, kurių veikla, patriotiniai jausmai, ryžtingi sprendimai leido Lietuvai tapti modernia, ekonomiškai savarankiška valstybe. Šiame straipsnyje pristatome Lietuvos banko valdybos narį, banko valdytojo Vlado Jurgučio pagalbininką Julių Kaupą.

Julius Kaupas gimė 1890 m. sausio 7 d. Gudeliuose (Panevėžio aps., Ramygalos valsčius). Tėvai buvo ūkininkai, augino vienuoliką vaikų, jiems skiepijo gilų tikėjimą, lietuvybę ir visuomeniškumą. Tėvas bendradarbiavo su knygnešiais, slėpė lietuvišką literatūrą, dėl to caro žandarų buvo įtariamas ir kratomas. Kaupų namai buvo Gudelių šviesos žiburys: kaimynams buvo skaitoma spauda, jie buvo supažindinami su Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimais. Apie Kaupų namuose viešpatavusią dvasią, jos poveikį vaikams daug pasako tas faktas, kad ši šeima išaugino kunigą Antaną ir keturias vienuoles. Sesuo Kazimiera įsteigė Šv. Kazimieriečių kongregaciją JAV ir Pažaislyje. Pastarajam vienuolynui vadovavo 27 metus.

J. Kaupas mokėsi Ramygalos pradinėje mokykloje, vėliau tęsė mokslus Liepojos gimnazijoje, bet 1906 m. už revoliucinius ryšius iš jos atleistas. 1909 m. baigė trimečius „Saulės“ kursus Kaune, išlaikė ketvirtos klasės egzaminus Peterburge. 1909–1911 m. dirbo Tulos vaistinėje mokiniu. 1911 m. tikriausiai brolio Antano skatinamas, J. Kaupas išvyko laimės ieškoti į JAV. Iki 1914 m. studijavo chemijos ir gamtos mokslus Valparaiso universitete. Šis universitetas buvo patrauklus lietuviams, nes nebuvo ribojamas studentų amžius, turėjo parengiamąjį skyrių nemokantiems anglų kalbos ir neturintiems vidurinio išsilavinimo. Tačiau, pristigęs pinigų, J. Kaupas buvo priverstas studijas nutraukti ir pradėti dirbti. Nuo 1916 m. tęsė studijas Fordhamo universitete Niujorke, gilinosi į sociologijos mokslus. Tuo pat metu redagavo lietuviškus leidinius „Garsas“, „Pažanga“, „Draugas“, dirbo vedėju Lietuvių biure, buvo Centralinio komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti narys. 

1919 m. rudenį J. Kaupas grįžo į Lietuvą. 1920 m. gegužės 15 d.–1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką. 1922 m. sausio 19 d. išrinktas į Tarptautinio banko valdybą. 

1922 m. J. Kaupas pakviestas kurti Lietuvos banką ir išrinktas valdybos nariu. Juo išbuvo iki 1929 m. Atleistas buvo dėl priklausymo „Geležinio vilko“ organizacijai. Po atleidimo vadovavo Lietuvos banko Kauno skyriui, greta to atstovavo bankui Kauno biržoje, priklausė Ekonominių studijų draugijai. Pirmosios sovietinės okupacijos metais J. Kaupas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir paskirtas užsienio operacijų padalinio vedėju. 1941 m. birželio 28 d. J. Kaupas sugrąžintas į Kauno skyriaus direktoriaus pareigas.

J. Kaupui buvo patikėta garbė atlydėti iš JAV į Kauną Amerikos lietuvių dovanotą Lietuvai Laisvės varpą, taip pat jis buvo išrinktas Lietuvių ir amerikiečių draugijos pirmininku. 1938 m. J. Kaupas už ilgametę tarnybą Lietuvos banke apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Jis mokėjo anglų, lenkų ir rusų kalbas. Išaugino tris vaikus, vienas iš jų, pasitraukęs į Vakarus, pasižymėjo kaip rašytojas, kritikas, publicistas, gydytojas neurologas. 1945 m. gegužės 27 d. bankininkas J. Kaupas žuvo Kaune autoavarijoje, ant šaligatviu ėjusio užvažiavo sunkvežimis ir mirtinai prispaudė prie sienos, spėjama, kad tai padaryta tyčia, kad jis buvo įrašytas į išvežamųjų sąrašą.