BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Istorinės Lietuvos banko asmenybės. Jonas Masiulis

Spausdinti
2022 m. spalio 2 d. sukako 100 metų, kai buvo įkurtas Lietuvos bankas ir išleisti pirmieji pinigai litai. Emisinio Lietuvos banko įsteigimas, litų banknotų išleidimas ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas – epochinės reikšmės įvykis, nes tai padaryta pirmą kartą per visą Lietuvos valstybės istoriją. Tai puiki proga prisiminti ir pirmuosius nepriklausomos Lietuvos bankininkus, žmones, kurių veikla, patriotiniai jausmai, ryžtingi sprendimai leido Lietuvai tapti modernia, ekonomiškai savarankiška valstybe. Šiame straipsnyje pristatome Lietuvos banko valdybos narį, agronomą, verslininką Joną Masiulį. 

Jis gimė 1870 m. Rusijos imperijoje, Samaros gubernijoje (ten po 1864 m. sukilimo buvo ištremtas jo tėvas). Tėvai dar vaiką J. Masiulį išsiuntė į Lietuvą, kad nenutautėtų. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, vėliau baigė agronomijos mokslus, gyveno Vilniuje. Baigęs mokslus dirbo miškų taksatoriumi Vilniaus, Kauno gubernijose, urėdu Minsko gubernijoje, administravo įvairius miškus Voluinės gubernijoje (Ukraina). Vėliau dirbo agronomu Žemės tvarkymo komisijoje, buvo komandiruotas pievų ir balų kultūros studijuoti Vakarų Europoje. 

Vilniuje įsitraukė į lietuvių kultūrininkų veiklą, pvz., buvo vienas lietuvių draugijos „Rūta“ steigėjų. Draugija rūpinosi lietuvių kultūriniu gyvenimu, jos veikloje dalyvavo keli šimtai žmonių. 

J. Masiulis prisidėjo ir prie pramonės raidos, mat kartu su inžinieriumi Pranu Jodele (jis surado cemento gamybai tinkamus kreidos klodus prie Merkio upės) ir Jonu Basanavičiumi organizavo cemento gamybos bendrovę. 

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, J. Masiulis apsigyveno Kaune, išrinktas į miesto tarybą ir valdybą, o 1920 m. nuo Valstiečių sąjungos – į Steigiamąjį Seimą. Dirbo Žemės reformos komisijoje, prisidėjo rengiant Laikinąją Konstituciją ir Rinkimų įstatymą. Iš Seimo pasitraukė pats. Seimo mandato atsisakė, nes „Steigiamajam Seimui pradėjus vilkinti Žemės reformą per telegrafą, pasijutau esąs ne savo vietoje“. Po to dirbo įvairiose ūkio draugijose, steigė akcines bendroves (pvz., „Maistas“, „Plyta“, „Žalgiris“ ir pan.). Vėlesniais metais dirbo Žemės ūkio rūmuose, vadovavo centrinėms ūkio organizacijoms, 1923 m. buvo Lietuvos agronomų sąjungos valdybos narys. 

1929 m. J. Masiulis tapo Lietuvos banko valdybos nariu ir juo išbuvo dvi kadencijas (iki 1936 m.). 1937 m. jis įėjo į Kauno biržos valdybą. Priklausė Lietuvių klubui ir Taisyklingos medžioklės mėgėjų draugijai (šioms organizacijoms priklausė ir daug politinio elito atstovų). Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1928 m. gegužės 15 d.), Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928 m.).

Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, J. Masiulis atleistas iš visų pareigų, o netrukus ir nuteistas 10 metų už „sabotažą“. Suimtas ir ištremtas į Karagandos srities lagerį, kur 1942 m. ir mirė. 
 
Tai įdomu!