2022 m. spalio 2 d. sukanka 100 metų, kai buvo įkurtas Lietuvos bankas ir išleisti pirmieji pinigai litai. Emisinio Lietuvos banko įsteigimas, litų banknotų išleidimas ir nacionalinės pinigų sistemos sukūrimas – epochinės reikšmės įvykis, nes tai padaryta pirmą kartą per visą Lietuvos valstybės istoriją. Tai puiki proga prisiminti ir pirmuosius nepriklausomos Lietuvos bankininkus, žmones, kurių veikla, patriotiniai jausmai, priimti ryžtingi sprendimai leido Lietuvai tapti modernia, ekonomiškai savarankiška valstybe. Šiame straipsnyje pristatome pirmojo Lietuvos banko valdytojo pavaduotoją, pirmosios Lietuvos banko valdybos narį Adomą Prūsą.
Adomas Prūsas gimė 1878 m. lapkričio 23 d. neturtingų ūkininkų šeimoje, gyvenusioje Rokiškio apskrityje, Grikiapelių kaime. Manyta, kad Prūsai – atbėgėliai iš Prūsijos žemių. 1890 m. pradėjo lankyti Svėdasų pradinę mokyklą, ją pabaigęs buvo įdarbintas Alotų valsčiaus raštinėje. Į gimnaziją leisti tėvai neturėjo pinigų. Iš gaunamos algos negalėjo normaliai išsimaitinti, pusbadžiavo, 1894 m. su 50 kapeikų kišenėje ryžosi ieškoti laimės Rusijos sostinėje. Čia dirbo įvairius darbus ir lavinosi – pradėjo mokytis Babenkos buhalterių kursuose. Vėliau dirbo Balstogės (dab. Lenkija) apskrityje A. Gončarovo dvare ūkvedžio pavaduotoju ir buhalteriu.
1903 m. grįžo į Sankt Peterburgą, 1905 m. išlaikė 6 klasių egzaminus, o 1906 m. baigė buhalterijos kursus. 1904–1918 m. A. Prūsas dirbo Sankt Peterburgo valsčių skolinamųjų, taupomųjų ir pramonės bendrovių komiteto tarnautoju, rūpinosi kooperatyvų steigimu. 1908–1918 m. dirbo Rusijos finansų ministerijos Kredito kanceliarijos sąskaitininku, vėliau – buhalteriu revizorium. Toks darbas leido gerai, sistemiškai pažinti bankininkystę. Įgytas žinias pritaikė rengdamas savitarpio kredito draugijų Lietuvoje ir Lietuvos žemės banko įstatus. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, 1918 m. Sankt Peterburge A. Prūsas kartu su kitais lietuviais finansininkais organizavo Lietuvos ūkio rūmus, kurių misija buvo skatinti lietuvius grįžti į Lietuvą su savo turtu ir kurti savo gimtojo krašto ūkį.
1918 m. grįžęs į Lietuvą, Vilniuje A. Prūsas iš pradžių su J. Strazdu atidarė lietuvišką parduotuvę ir prekiavo mėsos produktais. Tais pačiais metais kartu su M. Yču, S. Banaičiu ir kitais finansininkais įsteigė pirmąją nepriklausomoje Lietuvoje banko įstaigą – pusiau valstybinį Prekybos ir pramonės banką, buvo jo direktorius tvarkytojas iš pradžių Vilniuje, paskui Kaune. Šis bankas suvaidino didelį vaidmenį besikuriančios valstybės gyvenime: atliko iždo kasininko funkciją, suorganizavo Lietuvos tarptautinius atsiskaitymus, padėjo parengti nacionalinės bankininkystės kadrus. 1922 m. ne vienas šio banko tarnautojas perėjo dirbti į Lietuvos banką ir daug prisidėjo prie pastarojo kūrimo.
1922 m. rugsėjo pabaigoje respublikos Prezidento aktu A. Prūsas paskirtas Lietuvos banko valdytojo pavaduotoju. Beje, jis sutiko nenoromis, nes nenorėjo palikti Lietuvos prekybos ir pramonės banko, bet buvo valdžios įkalbėtas. Valdžia ieškojo galimybių jį paimti į kariuomenę, kad paskui įsakymu paskirtų į Lietuvos banką. Bet galiausiai, apeliuojant į patriotizmą, pareigą Lietuvai, jis buvo įkalbėtas ateiti į tarnybą centriniame banke.
A. Prūso žinios buvo labai naudingos kuriant emisijos banką. Nenuostabu, kad 1923–1924 m. jis dirbo banko Centriniame diskonto komitete, kuris priimdavo sprendimus dėl paskolų, garantijų suteikimo. Komitete jis turėjo atstovauti bankui ir ginti jo interesus. Kilus viešai diskusijai dėl Lietuvos banko pinigų politikos, kuri buvo griežtai restrikcinė, A. Prūsas pasisakė už jos liberalizavimą. Iš to galima daryti išvadą, kad jo nuomonė kartais skyrėsi nuo Lietuvos banko valdybos pažiūrų. A. Prūsas Lietuvos banko vadovo pavaduotoju išbuvo vieną kadenciją. Galima svarstyti, ar jo karjerai banke nepakenkė Lietuvos prekybos ir pramonės banko bankrotas. A. Prūsas (su kitais) patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šio banko žlugimą. Ši byla labai nuskambėjo ir užsitęsė iki 1936 m., nors pasibaigė jį išteisinusiu nuosprendžiu. Profesinę karjerą A. Prūsas baigė dirbdamas Lietuvos banko Marijampolės skyriaus direktoriumi, juo buvo paskirtas 1926 m. Jis šį paskyrimą laikė tremtimi.
Be darbo banke, A. Prūsas dalyvavo steigiant įvairias akcines bendroves („Lietuvos loidą“, „Nemuną“), buvo renkamas į jų valdybas. A. Prūsas aktyviai dalyvavo Marijampolės bendruomenės veikloje: buvo Marijampolės miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos tautininkų sąjungos Marijampolės apylinkės pirmininkas.
Mirė 1939 m. balandžio 6 d. Kaune.
