Isakas Anolikas – žydų kilmės Lietuvos dviratininkas, daugkartinis šalies čempionas. Jo indėlis į dviračių sportą ilgą laiką buvo pamirštas.
I. Anoliko istorija – vienas iš ryškiausių to meto pavyzdžių. Šioje vieno žmogaus istorijoje atsiskleidžia, kaip dideli norai ir entuziazmas gali būti suvaržyti infrastruktūros ir finansinių sunkumų.
I. Anolikas dalyvavo dvejose olimpinėse žaidynėse – 1924 m. Paryžiuje ir 1928 m. Amsterdame. Jau vien ko vertas nesėkmių kupinas kelias į pirmąsias žaidynes Prancūzijos sostinėje...
Atrankos į olimpines žaidynes varžybose, kurios vyko trasoje Kaunas–Marijampolė–Kaunas, I. Anolikas buvo laikomas vienu iš favoritų, bet pirmasis etapas pasibaigė netikėtu įvykiu. Likus vos 26 km iki finišo, lūžo dviračio balnelis, ir tai sportininkui sutrukdė baigti distanciją. Tačiau kitame atrankos etape jis ir Juozas Vilpišauskas pasiekė finišą pirmieji, taip užsitikrindami bilietus į Paryžių.
Paryžiuje problemos tęsėsi. I. Anoliko dviratis, pagamintas firmos „Brennabor“, ir J. Vilpišausko „Peugeot“ dviratis buvo prastos būklės jau atvykus į Paryžių. J. Vilpišausko dviratį firma „Peugeot“ pataisė, bet I. Anoliko dviračiui nebuvo detalių. Sportininkas visus pinigus išleido naujam dviračiui, todėl liko be atsarginių dalių, lydinčiosios komandos ir net maisto atsargų. Galų gale, dviračiui sugedus ir prakiurus padangoms, I. Anolikas buvo priverstas pasitraukti iš žaidynių.
Visi Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyviai buvo apdovanoti specialiais Raoulio Benardo sukurtais bronziniais atminimo medaliais. Iš viso per 1924 m. olimpines žaidynes buvo išdalinta 9 500 vienetų šių medalių.
Nors debiutas Lietuvos komandai ir nebuvo sėkmingas sportiniu požiūriu, jis buvo reikšmingas kitais aspektais. Lietuvos vėliava Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pirmą kartą plevėsavo šalia kitų valstybių vėliavų, taip šalis įgijo didesnį pripažinimą Tarptautiniame olimpiniame komitete.
Dalyvavimas olimpiadoje išryškino sporto svarbą jaunai Lietuvos valstybei, o tai skatino valdžią daugiau dėmesio skirti sporto plėtrai. Šis žingsnis prisidėjo prie sporto populiarinimo Lietuvoje.
I. Anoliko dalyvavimas olimpinėse žaidynėse reikšmingas ne tik dėl jo sportinių pasiekimų, bet ir dėl ryžto. Nepaisant visų sunkumų, patirtų Paryžiuje, dviratininkas po ketverių metų vyko į olimpines žaidynes Amsterdame. Dėl tokių entuziastų kaip I. Anolikas ir J. Vilpišauskas dviračių sportas Lietuvoje vis labiau populiarėjo.
Holokausto metu I. Anolikas tapo viena iš begalės aukų. 1943 m. jis buvo sušaudytas Kauno IX forte.
I. Anolikas nusipelno būti prisimintas ne tik kaip sportininkas, bet ir kaip vienas iš Lietuvos sporto pionierių, prisidėjusių prie šalies sporto kultūros vystymosi ankstyvuoju Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu.
Yra išlikęs vienas 1924 m. Lietuvos dviračių pirmenybėse jo laimėtas medalis. Jis saugomas Kaune IX forto muziejuje.
