1941 m. lapkričio 24 d. Čekoslovakijoje (valstybėje, egzistavusioje nuo 1918 iki 1992 m. dabartinės Čekijos ir Slovakijos teritorijoje), Terezino tvirtovės mieste, vokiečiai įkūrė žydų getą. Vokiečiai šį miestą vadino vokišku pavadinimu Theresienstadt. Jis veikė kaip getas ir tranzitinė stovykla kelyje į Aušvicą. Naciai Tereziną naudojo propagandos tikslams, 1943 m. birželį gete lankėsi Raudonojo Kryžiaus delegacija. Tam tikslui getas buvo išpuoštas ir sutvarkytas. Getas nacių propagandoje buvo įvardijamas kaip pensionatas arba sanatorija žydams, kurie atitiko tam tikrus kriterijus. Pirmieji gyventojai buvo žydai, anksčiau tarnavę Vokietijai Pirmajame pasauliniame kare, ir jų šeimos, taip pat žymūs žydai, kurių dingimus pastebėtų Vokietijos visuomenė.
Terezine naudotos valiutos dizainą sukūrė čekų menininkas Peteris Kienas, kuris čia ir buvo kalinamas. Kiekvienos kupiūros priekinėje dalyje buvo pateikta Mozės, laikančio Dekalogą (dešimt Dievo įsakymų), portreto graviūra. Kai P. Kienas pateikė pirminius banknotų dizaino pavyzdžius Reinhardui Heydrichui, kuris ėjo vyriausiojo Reicho saugumo valdybos vado pareigas, jis juos atmetė, nes Mozė jam pasirodė turintis per daug arijų bruožų. Tad portretą teko pakoreguoti, kad Mozė įgytų stereotipiškų semitinių bruožų. Dizainas turėjo atitikti žydiškos išvaizdos nacių viziją. Galutiniame projekte Mozė pavaizduotas ilga nosimi ir garbanotais plaukais. R. Heydrichas taip pat pareikalavo, kad Mozės ranka uždengtų įsakymą Nežudyk. Naciams žydiškų pinigų atsiradimas gete leido įtvirtinti segregaciją tarp vokiečių ir žydų, neva apsaugant vokiečius nuo nešvarių žydų, kad žydai ir arijai neliestų tų pačių pinigų.
Popieriniai geto pinigai buvo išspausdinti Prahos nacionaliniame banke ir išsiųsti į Tereziną. Žydų banko direktorius gete buvo nacių paskirtas daktaras Desideris Fridmanas, žinomas žydų teisininkas ir kalinys. Naciai tikėjosi, kad jis įtikins plačiąją visuomenę, kad tokia pinigų sistema yra teisėta. Prie šios iliuzijos kūrimo prisidėjo ir Jokūbas Edelšteinas (vok. Alteste der Juden, žydų seniūnas), kurio parašas buvo dedamas ant geto pinigų, jis vadovavo Seniūnų tarybai iki pat 1943 m. gruodžio, kai buvo deportuotas į Aušvicą. Į apyvartą buvo išleisti banknotai nuo 1 kronos iki 100 kronų.
100 kronų, 1943 m.
Šie Terezino geto pinigai mums primena vieną iš šiurpinančių Holokausto realijų – pastangas slepiant nacių režimo blogybes, pateikiant jas kaip protingos tvarkos siekį. Šie pinigai yra įsivaizduojamo „normalumo“, kuris niekada neegzistavo persekiojimo ir naikinimo laikotarpiu, simboliai. Saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Kauno IX forto muziejaus fonduose.
Nuorodos:
1. https://holocaustcenter.jfcs.org/findingaids/19881037terezincurrency.html ;
2. https://www.encyclopedia.com/religion/encyclopedias-almanacs-transcripts-and-maps/friedmann-desider;
3. These Currency Bills Were Used in the Theresienstadt Ghetto (nli.org.il);
