Nors šiandien balandžio pirmoji, tai nėra pokštas. Iš tiesų ant eurų banknotų galima pamatyti ir Gedimino bokštą, ir Pažaislio bažnyčią, ir Trakų pilį ir kitus garsius Lietuvos lankytinus objektus. Tiesa, šiais eurų banknotais negalima atsiskaityti ir jų oficialiai neleidžia Europos Centrinis Bankas. Taigi, kas tai per ypatingi banknotai?
Iš tiesų, nors ant banknotų yra parašytas eurų pavadinimas, banknotai neturi nominalo, tiksliau visi jie yra „0 nominalo“ vertės. Tiesą sakant jų banknotais vadinti irgi nėra labai tikslu. Šių banknotų joks bankas neleidžia, o juk banknotai yra leidžiami tik bankų. Su jų leidimu Europos Centrinis Bankas irgi neturi nieko bendro, nors yra suteikęs leidimą juos spausdinti tik turistiniais tikslais. Vis dėlto įdomu, kad visi šie „banknotai“ turi ir unikalius numerius, ir apsaugos priemones. Pavyzdžiui, vandens ženklus, simbolius, atsirandančius ultravioletinėje šviesoje, specialius blizgančius lipdukus. Juos palietus taip pat gali susidaryti įspūdis, kad tai tikri banknotai. Vis dėlto jų pagrindiniai parametrai neatitinka tų, kurie taikomi eurų banknotams. Nors į tikrus eurų banknotus jie labai panašūs.
Idėja šiuos suvenyrinius pinigus spausdinti kilo dar 2015 m. prancūzų verslininkui Richardui Faille. Jų tikslas – populiarinti turizmą, su skirtingomis valstybėmis susijusius įvykius. „Banknotai“ nėra uždirbami, o tik perkami suvenyrų parduotuvėse, turistiniuose objektuose ir pan.
Visų banknotų vyraujanti spalva violetinė. Pagrindinėje pusėje vaizduojami objektai, kuriuos norima populiarinti. Antrojoje pusėje – garsiausi Europos pastatai. Čia galima matyti Eifelio bokštą, Brandenburgo vartus, Romos koliziejų ir t. t. Įdomu, kad šiandien ant jų vaizduojamas Belemo bokštas Lisabonoje, Portugalijoje, kuris pakeitė anksčiau vaizduotą Big Beno bokštą. Čia taip pat galima išvysti ir vieno garsiausio pasaulyje paveikslo „Mona Liza“ atvaizdą.
Europietiškos simbolikos galime rasti ir daugiau. Pavyzdžiui, specialūs lipdukai – hologramos vaizduoja Eifelio bokštą iš apačios. Beje, toks Eifelio vaizdas buvo ir ant 500 Prancūzijos frankų banknoto.
Šiuos suvenyrinius banknotus yra išleidusios visos Europos valstybės. Beje, nebūtinai priklausančios Europos Sąjungai. Įdomu, kad suvenyrinių eurų banknotų galima rasti ne tik Europoje. Jie spausdinti ir Kinijoje, ir JAV, ir Kanadoje. Net Australijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Banknotus spausdino net tokios egzotinės šalys kaip Haitis ir Mauricijus. Todėl ant šių „pinigų“ galima rasti ir garsiausių pasaulyje architektūros, gamtos, kultūros objektų, gyvūnų. Kai kurie banknotai skirti ir žmonėms, pavyzdžiui, Albertui Einšteinui ar tokioms prieštaringoms asmenybėms kaip V. Leninui ar Mao Dze Dunui.
Šie suvenyriniai banknotai yra populiarūs ir tarp kolekcininkų. O kai kurių jų vertė netgi yra išaugusi. Pavyzdžiui, vienas didžiausių jūrų parkų Europoje – „Marineland“, esantis Prancūzijoje, – buvo išleidęs sau skirtus banknotus. 2015 m. parkas labai nukentėjo per didžiulius potvynius. Per potvynius prapuolė ir dauguma suvenyrinių banknotų. Tie, kurie išliko, šiandien perparduodami gerokai brangiau.
Keturi tokie banknotai skirti ir Lietuvai. Jie atspausdinti 2018 m. Ant jų galima išvysti Vilniaus Arkikatedrą, Gedimino pilį, Trijų Kryžių kalną, Kauno ir Trakų vaizdus.
Pabaigai norėtume pabrėžti, kad šie suvenyrai neturi nieko bendro su realiais eurų banknotais. Ant tikrų, apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų nėra vaizduojamas nė vienas realus pastatas. Jų aversuose pavaizduoti langai ir arkos, o reversuose – tiltai. Visi banknotai atspindi skirtingus Europoje buvusius istorinius architektūros stilius. Ant jų nuspręsta nevaizduoti nė vieno realaus pastato, nes nenorėta išskirti kurios nors vienos valstybės iš kitų. Visų eurų banknotų autorius – austras Robertas Kalina.
Plačiau: https://www.lb.lt/lt/euru-banknotu-nominalai
Šaltiniai:
1. https://en.wikipedia.org/wiki/Euro_banknotes
2. https://second.wiki/wiki/0-euro-schein
3. https://www.youtube.com/watch?v=TAGu0ywMyT4
Iliustracijos:
http://www.euro-souvenirscheine.de/lists.php
