Lietuvoje ir visoje euro zonoje vis dar aptinkama padirbtų pinigų. Kovoti su pinigų padirbinėjimu aktualu tiek viešojo saugumo, tiek bendro ekonominio stabilumo požiūriu.
Nors padirbtų banknotų ir monetų skaičiai, palyginti su visais apyvartoje esančiais grynaisiais pinigais, yra nedideli, ši problema reikšminga. Čia, remdamiesi Lietuvos banko ir Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, apžvelgsime padirbtų pinigų statistiką Lietuvoje ir euro zonoje.
Padirbtų pinigų statistika Lietuvoje
2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banko ištirtų ir iš apyvartos išimtų padirbtų eurų skaičius pasiekė 941 – tai 739 banknotai ir 202 monetos. Šių pinigų vertė sudaro 54 tūkst. eurų, vien padirbtų monetų vertė – 385 eurus. Tai rodo pastebimą augimą. 2023 m. pirmąjį pusmetį rasti tik 535 padirbti eurai (391 banknotas ir 144 monetos).
Įdomu tai, kad didžiausią Lietuvoje rastų padirbtų banknotų dalį sudaro 50 eurų nominalo banknotai – 2024 m. jie sudarė net 50 proc. visų padirbtų pinigų. Taip pat nemažai aptinkama 20 eurų nominalo banknotų. Per ketverius pastaruosius metus didžiausias padirbtų pinigų mastas užfiksuotas 2021 m. – tais metais aptiktas 1 181 padirbtas euras. Palyginti su 2020 m., tai 11 proc. mažiau, tačiau skaičius vis dar reikšmingas.
Monetų padirbinėjimas Lietuvoje nėra toks reikšmingas kaip banknotų padirbinėjimas, bet ir monetos sudaro dalį padirbtų pinigų rinkos. 2024 m. pirmąją pusę aptiktos 202 padirbtos monetos, tačiau jų vertė – 385 eurai.
Padirbtų pinigų statistika euro zonoje
Euro zonoje padirbtų pinigų mastas didesnis, bet padėtis taip pat kontroliuojama. 2024 m. pirmąjį pusmetį, ECB duomenimis, aptikta 285 tūkst. padirbtų banknotų. Tai 35 proc. padidėjimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais. Kaip ir Lietuvoje, didžiąją dalį visų padirbinių sudaro 20 ir 50 eurų nominalo banknotai. Daugiau kaip du trečdaliai padirbtų banknotų yra būtent šių nominalų.
Vis dėlto bendras padirbtų pinigų kiekis euro zonoje, palyginti su bendru apyvartoje esančių banknotų skaičiumi, tebėra labai mažas. ECB duomenimis, 2022 m. kiekvienam milijonui teisėtų banknotų teko tik po 13 padirbtų banknotų. Tai rodo, kad bendras grynųjų pinigų patikimumas ir toliau yra didelis, nors padirbtų pinigų skaičius dėl ekonominės veiklos atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir padidėjo.
Kova su padirbtų pinigų plitimu
Lietuvos bankas, siekdamas kovoti su pinigų padirbinėjimu, aktyviai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. Banko ekspertai reguliariai atlieka padirbtų pinigų ekspertizes, organizuoja mokymo kursus prekybininkams ir finansų įstaigoms, teikia informaciją apie padirbtų pinigų atpažinimo metodus. Svarbi švietimo priemonė yra metodas „apčiuopkite, pažvelkite, pakreipkite“, leidžiantis visuomenei atpažinti padirbtus banknotus.
Be to, ypatingas dėmesys skiriamas techninės įrangos atnaujinimui, kad padirbinius galėtų atpažinti banknotų tikrinimo aparatai ir padirbtieji banknotai būtų išimti iš apyvartos. Tokios pastangos padeda užtikrinti, kad Lietuvos gyventojai galėtų pasitikėti savo grynaisiais pinigais.
Išvados
Nors padirbtų pinigų tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje aptinkama palyginti mažai, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad ši problema negali būti ignoruojama. Per pastaruosius metus Lietuvoje pastebėtas padirbtų pinigų, ypač 50 eurų nominalo banknotų, skaičiaus augimas. Euro zonoje padirbtų banknotų skaičius irgi šiek tiek išaugęs, tačiau bendra padirbtų pinigų apimtis tebėra maža. Taigi, grynieji pinigai tebėra patikimas atsiskaitymo būdas.
Eurų bankotų ir monetų klastojimas
2024-10-25
Tai įdomu!