BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Estijos nepriklausomybės paskelbimas ir pinigų sistemos sukūrimas

Spausdinti
2024-02-24
Estijos Respublika paskelbta 1918 m. vasario 24 d., tačiau ši deklaracija, Estiją Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje okupavus Vokietijai, bet kokios šalies pastangos sukurti nepriklausomą valstybę nebuvo sėkmingos. 
Nepriklausomybės galimybė atsirado tik 1918 m. lapkričio 11 d. Vokietijai kapituliavus. Estijos laikinoji vyriausybė tą pačią dieną vėl susirinko ir ėmėsi kuo greičiau organizuoti politinį ir ekonominį šalies gyvenimą. 


Trumpa Estijos banko istorija

Estijos bankas (estiškai Eesti Pank) kaip Estijos centrinis bankas Laikinosios vyriausybės sprendimu buvo įkurtas 1919 m. vasario 24 d. Banką kontroliavo vyriausybė, o jo vaidmuo buvo reguliuoti valiutos apyvartą, supaprastinti mokesčių surinkimą Estijoje ir užsienyje, pelningai investuoti turimą laisvą kapitalą. Estijos bankas įkurtas kaip akcinis bankas, jam vadovavo banko vadovybė ir valdytojas, o 1919 m. balandžio 30 d. vyriausybė suteikė jam išimtinę teisę leisti banknotus.

Banknotų spausdinimą banko vadovybės siūlymu valdė banko valdyba. Ji taip pat patvirtindavo užrašų projektus. Banknotų spausdinimas visada buvo oficialiai reglamentuojamas sutartimi tarp Estijos banko ir valstybinės spaustuvės. Bet koks naujos valiutos išleidimas paprastai buvo skelbiamas pirmiausia valstybiniame leidinyje Riigi Teataja ir kituose laikraščiuose.

Estijos bankas nacionalizuotas 1940 m. liepos 26 d., o spalio 9 d. jį absorbavo Sovietų Sąjungos valstybinis bankas ir pavertė filialu. Auksas ir kiti taurieji metalai, saugomi Estijos banke ir kituose Estijos bankuose, buvo išsiųsti į Rusiją. Kai 1941 m. prasidėjo karas tarp Vokietijos ir SSRS, valstybinio banko Estijos filialas buvo evakuotas į Maskvą.

Vokiečių okupacijos metu Estijos banko veikla buvo atkurta 1941 m. rugsėjo mėn., tačiau jis turėjo griežtai laikytis Rygos ar Berlyno nurodymų, kuriuos išleisdavo Ostlando reichskomisariatas (vok. Reichskommissariat Ostland). Pagrindinis banko darbas, be kasdienių sandorių tvarkymo, buvo rūpintis Vokietijos popierinių pinigų apyvarta okupuotoms teritorijoms. 1943 m. sausį Estijos bankas buvo reorganizuotas. Jis turėjo priimti indėlius, skolinti pinigus pramonei, žemės ūkiui, prekybai ir vykdyti reprivatizaciją.

1944 m. rugsėjo 18 d., vokiečiams traukiantis, o sovietams dar neužėmus Estijos, buvo bandoma atkurti Estijos nepriklausomybę ir kartu Estijos banką, bet šiuos planus sugriovė Raudonoji armija, rugsėjo 21 d. užimdama Taliną. Sovietams vėl užėmus Estiją, Estijos bankas toliau tęsė veiklą išeivijoje.

Estijos nacionalinės valiutos sukūrimas

Sprendimas sukurti Estijos piniginį vienetą buvo priimtas Laikinosios Estijos vyriausybės posėdyje dar 1918 m. lapkričio 30 d. Nacionalinio banko įsteigimas būtų šiek tiek užtrukęs, tačiau 1918 m. vasario 24 d. jau buvo įsteigtas Valstybės iždas, todėl Vyriausybė iš pradžių nusprendė išleisti savo iždo vekselius. 

1918 m. gruodžio 9 d. Laikinoji vyriausybė suteikė Finansų ministerijai teisę išleisti į apyvartą 5, 10, 20 ir 50 centų bei 1, 3, 5, 10, 20, 50, 100 ir 500 markių vertės iždo vekselius. 1920 m. šią seriją papildė ir 1000 markių iždo vekselis.

Iš pradžių buvo išleisti valstybės iždo vekseliai, tačiau 1919 m. vasario 24 d. įkurtas Estijos bankas, todėl nuo 1919 m. balandžio 30 d. jam buvo suteikta teisė išleisti savo banknotus. 

Monetų kūrimas

Monetas kaldinti pirmą Estijoje kartą buvo pasiūlyta 1919 m. liepos mėn. Planai galutinai įgyvendinti 1922 m., kai nuspręsta metalinėmis monetomis pakeisti 1, 3 ir 5 ženklų valstybės iždo vekselius, kurie tapo netinkami naudoti apyvartoje. Estijos monetas kaldinti Berlyne pradėta 1922 m. spalio mėn., o 1923 m. vasarį užsakymas buvo baigtas ir monetos išsiųstos į Estiją.

Pirmoji monetų siunta buvo per maža, kad patenkintų gyventojų poreikius, todėl Estijos bankas pasiūlė ją papildyti didesniu mažo nominalo monetų kiekiu. Buvo pasiūlyta, kad antroji monetų laida taip pat būtų išleista ir su 10 markių moneta, nes dauguma apyvartoje buvusių popierinių 10 nominalo valstybės iždo banknotų buvo nebetinkami naudoti.
 
Monetas kaldinti Taline pradėta 1924 m. spalį nuo 5 markių monetų kaldinimo, po to Finansų ministerija paskelbė, kad bus kaldinamos 1, 10 ir 3 markių monetos. Naujoji monetų serija nuo 1922 m. monetų skyrėsi tik lydinio sudėtimi, ji iš dalies buvo nukaldinta tais pačiais monetų kalybos spaudais.

 

Trečioji ir paskutinė markių metalinių monetų serija buvo išleista 1926 m. Tačiau tebevyko valiutos reforma, todėl dauguma naujų 10 markių monetų nepateko į apyvartą. Nepanaudotos monetos vėliau buvo išlydytos ir skirtos naujoms 2 kronų monetoms gaminti.

 

Estijos krona

Estijos markė greitai nuvertėjo, todėl reikėjo valiutos reformos, kuri leistų Estijos piniginiam vienetui pereiti prie aukso standarto. Naujojo finansų ministro Otto Strandmano veikla paskatino Valstybės asamblėją 1924 m. birželio 20 d. priimti reikiamus įstatymus. 

1924 m. priimant įstatymus, 100 Estijos markių buvo vertos vienos Švedijos kronos. Estijos krona įvesta kaip piniginis vienetas, vienos kronos vertė buvo 0, 403226 g gryno aukso. Krona buvo kotiruojama finansų biržose, atsižvelgiant į aukso kainą pasaulio rinkoje. Naujoji krona buvo naudojama tik kaip sąskaitos pinigai, fiziniu pavidalu dar neegzistavo.

1928 m. sausio 1 d. krona tapo teisėta Estijos mokėjimo priemone. Ji buvo padalinta į 100 dalių.

Pirmieji buvo atspausdinti 10 kronų banknotai. Jie išleisti 1928 m. rugsėjo 1 d. Netrukus išspausdinti ir kitų nominalų banknotai. Paskutiniai į apyvartą išleisti 100 kronų banknotai. Jie buvo pažymėti 1935 m. data, bet iš tikrųjų buvo pagaminti ne 1935 m., o 1936–1937 m.

Estijos kronų monetos 

1927 m. valiutos įstatymas suteikė valstybės iždui teisę Estijos banko prašymu išleisti į apyvartą monetas, pagamintas iš sidabro, vario, nikelio ar kitų metalų, kurių nominali vertė turėjo būti 1, 3, 5, 10, 25 ir 50 sentų ir 1 arba 2 kronos.

Naujųjų kronų monetų kaldinimas prasidėjo 1928 m. nuo 25 sentų nominalo monetų. Jos buvo išleistos siekiant pakeisti senus, jau susidėvėjusius 25 markių banknotus. Kitų nominalų monetos pasirodė kiek vėliau. 

 

Greta mažo nominalo monetų 1930 m. buvo nukaldinta ir 2 kronų sidabrinė (.500 prabos) moneta.

 

1932 m. pasirodė ir pirmoji 2 kronų Estijos proginė sidabrinė moneta, skirta Tartu universiteto trijų šimtų metų sukakčiai paminėti, o 1933 m. išleista ir 1 kronos moneta, skirta dešimtajai Estijos dainų šventei. 

 



1934 m. buvo išleista 1 kronos moneta, vaizduojanti vikingų laivą. 

 

Paskutinės į apyvartą išleistos prieškario Estijos monetos buvo naujo dizaino 1 sentas su 1939 m. data. Šios monetos į apyvartą išleistos 1940 m. liepos 25 d., kai Estiją jau valdė sovietai.

 
 
Tai įdomu!