Sidabrinės dolerio monetos yra įkvėptos Ispanijos Filipinų sidabrinių dolerių. Ispanijos doleris, atsiradęs Rytų Azijos regione XVI a., tapo pagrindine prekybos šiame regione valiuta.
Ispanų doleris svėrė 27,22 gramų, jį sudarė 0,9 prabos sidabras.
Istorija
Ispanams įkūrus Filipinus, Intramuras (dabartinės Manilos miesto dalis, kurioje gyveno ispanų pirkliai ir kolonistai) tapo pagrindiniu prekybos punktu: kinų prekės judėjo viena kryptimi, o sidabras iš ispanų už Ramiojo vandenyno turėtų sidabro kasyklų – kita. Tokia prekyba lėmė 8 realų monetos plačią apyvartą ir pripažinimą Rytų Azijoje.
Aukštai vertinant ispanų-meksikiečių monetas, pagal jų standartą buvo pradėti kalti sidabriniai Kinijos juaniai, japonų jenos, o vėliau – Korėjos vonos. Šių monetų pavadinimas kilęs iš žodžio „yuan“, visų trijų šalių kalbose reiškiančio apvalų, apskritą objektą. Anuometines sidabro monetas mena dabartiniai Kinijos, Japonijos ir Šiaurės bei Pietų Korėjos valiutų pavadinimai: juanai, jenai ir vonos.
Prekiaujant prie šių monetų apyvartos prisijungė doleriai ir kolonijinės valiutos, tokios kaip Honkongo doleris. Jis buvo gaminamas pagal tą patį sidabro monetų standartą.
Japonija irgi gamino išorės prekybai skirtą dolerį, šiek tiek besiskiriantį nuo jenų, kaldinamų šalyje. Bendras visų šių monetų standartas palengvino prekybą, nes jos buvo keičiamos tarpusavyje santykiu kone vienas prie vieno.
Kinija
Kinijoje dar žinomos tokios sidabrinės drakono monetos kaip Guangdongo doleriai. Jos buvo kaldinamos nuo seniausių laikų. Net žlungant Kinijos imperijai sidabrinių dolerių prestižas ir vertė nesumažėjo. Karvedžiams kovojant dėl vietos ir įtakos, Kinijoje vienas svarbiausių valdžios įtvirtinimo ženklų buvo užimti provincijų monetų kalyklas ir išleisti savas sidabrines drakono monetas.
Šių drakono dolerių pasitaiko skirtingos kokybės ir vertės. Išleistos Kinijos pilietinio karo metu, jos gali būti labai įvairios. Vienos – labai aukštos kokybės, skirtos karių moralei stiprinti, karo vado valdymo teisėtumui ir prestižui diegti, o kitomis, prastos kokybės monetomis, gali būti siekiama apgauti jų gavėją – įtikinti, kad jos yra aukštesnės vertės.
Drakonas krikščionybėje
Krikščionybėje drakonas – blogio simbolis, velnio įsikūnijimas. Senajame Testamente minima, kad drakonas trukdo Dievui kurti, pragaro vartai dažnai apibūdinami kaip drakono nasrai. Krikščionių mene drakonas vaizduojamas kaip velnias. Simbolizuoja nykstančias senovės religijas, nugalėtą blogį (pamintas po Švč. Mergelės Marijos kojomis, persmeigtas ietimi arkangelo Mykolo ar šventojo Jurgio).
Šventasis Jurgis ir drakonas dažni ir ant Europos monetų. Šis atvaizdas monetas kaldinant buvo naudojamas ne tik kaip krikščioniškas simbolis, bet ir kaip politinis, kultūrinis reiškinys. Monetos su šventuoju Jurgiu ir drakonu dažnai buvo išleidžiamos šventinėmis progomis arba kaip religinio kulto dalis. Jos buvo laikomos ypatinga monetų kolekcijos dalimi, daugeliui žmonių turėjo didelę simbolinę reikšmę.
Nemažai Europos šalių, įskaitant Angliją, Vokietiją, Italiją ir Prancūziją, išleido monetų su šventuoju Jurgiu ir drakonu. Jos dažnai būna įspūdingo dizaino, monetose vaizduojamas riteris Jurgis, su kardu rankoje kovojantis su baisiu drakonu. Kiekviena moneta šį mitą interpretuoja savitai, bet jas sieja mintis, kad Jurgis, kaip krikščionių simbolis, nugalėjo blogį ir užtikrino miesto saugumą.
Šaltiniai
Dragondollar.com,
Numista.
