BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Daugiau apie Japonijos valiutą

Spausdinti
2024-09-11
Šią vasarą Japonijos nacionalinė valiuta jena pasipildė nauja banknotų serija. Šiame straipsnyje pristatydami naujuosius Japonijos banknotus kartu apžvelgsime ir šios valiutos ypatumus. 

Naujieji banknotai

Japonijos centrinis bankas pirmą kartą per 20 m. išleido naują banknotų seriją. 2019 m. balandžio 9 d. finansų ministras Tarō Asō paskelbė apie naujo dizaino 1000, 5000 ir 10000 nominalų jenų (¥) banknotus, jie pradėti naudoti nuo 2024 m. liepos 3 d. 2024 m., arba F, serijos banknotai spausdinti nuo 2021 iki 2024 m.

 

Kaip teigė savo pranešime Japonijos banko valdytojas Kazuo Uedo, naujos 10000, 5000 ir 1000 nominalų (atitinka apie 57, 29 ir 6 eurus) jenų kupiūros yra su naujausiomis apsaugos priemonėmis, įskaitant ir 3D hologramas, taip pat pagerintas ir banknotų universalusis dizainas. 

 

Ant 10000 jenų banknoto pavaizduotas Shibusawa Eiichi, Meidži laikotarpio (1868–1912) verslininkas, vadinamas japoniško kapitalizmo tėvu, kitoje pusėje matyti Tokijo geležinkelio stotis. 5000 jenų kupiūrą puošia iki 1929 m. gyvenusios pedagogės Tsuda Umeko portretas, reverse – vijoklinis augalas gausiažiedė visterija, o 1000 jenų – 1931 m. mirusio gydytojo ir bakteriologo Kitasato Shibasaburō atvaizdas, reverse – vaizdai iš menininko Katsushika Hokusai spalvotų medžio raižinių serijos „36 Fudzijamos kalno vaizdai“.

 

Šiuo metu ant japoniškų banknotų vaizduojami Meidži ir vėlesnių laikotarpių žmonių portretai naudojant tikslią nuotrauką, o ne paveikslą – taip siekiama išvengti padirbinėjimo.
            
Jena

    Jena – oficiali Japonijos valiuta. Jena lotyniškoje abėcėlėje žymima ¥ ženklu, valiutos kodas JPY. Tai viena iš pagrindinių pasaulio valiutų, vaidinanti svarbų vaidmenį ne tik Japonijos, Azijos regiono, bet ir pasaulinėje ekonomikoje. Nors jena mažai domina Europos gyventojus, ji užima vieną iš pirmaujančių pozicijų – po dolerio ir euro – tarptautinėje valiutų rinkoje. Ji taip pat plačiai naudojama ir kaip rezervinė valiuta po JAV dolerio, euro ir svaro sterlingų. Šiandien Japonijos jenos kursas yra gana stabilus – 100 jenų yra maždaug 0,63 euro. Šiuo metu Japonijos pinigų apyvartoje yra 4 nominalų banknotų ir 6 nominalų monetų. 

Tikimasi, kad jenos vaidmuo tarptautinėje ekonomikoje ir toliau bus reikšmingas, nors ateityje jai gali kilti įvairių iššūkių.

Kilmė ir istorija

Japonijos valiutos pavadinimą įkvėpė vakarietiškos sidabrinės monetos, kurių šalyje ėmė rastis po Meidži revoliucijos, kai šalis atsivėrė pasaulinei rinkai. Jena, pažodžiui reiškianti „apvalus“, nurodė monetų, kurių užsienio pirkliai atsivežė į šalį arbatai, porcelianui ir šilkui pirkti, formą. Pasinaudodami Vakarų šalių pavyzdžiu, 1871 m. japonai pakeitė senąsias monetas – liejamas ir plokščias – kaldintomis apvaliomis monetomis. Pasaulinė tendencija pasiekė ne tik Japoniją, bet ir kitus Tolimuosius Rytus. Štai kodėl Kinijos, Šiaurės ir Pietų Korėjos nacionalinių valiutų pavadinimai yra panašūs – juanis (Kinija) ir vonas (Šiaurės ir Pietų Korėja) reiškia tiesiog „apvali moneta“.  

Japonijos jena kaip valiuta buvo įvesta 1871 m., pakeičiant sudėtingą feodalinės Japonijos monetų sistemą. Iš pradžių, iki 1882 m., privatūs bankai išlaikė teisę kaldinti valiutą, tačiau vėliau buvo įkurtas Japonijos bankas, kuris įgijo pinigų pasiūlos kontrolės monopolį. Išleistas Naujosios valiutos įsakas įtvirtino dešimtainę skaičiavimo sistemą, pagrindinę valiutą jeną, smulkesnius seną (1/100 jenos) ir riną (1/1000 jenos). Jena nustatyta esanti lygi 0,8667 trojos uncijos (26,956 g) sidabro. Vėliau, 1954 m., atsisakyta senų ir rinų. 

Jena išgyveno kelis svarbius etapus, įskaitant didžiulius vertės svyravimus, karinius konfliktus ir šalies ekonomikos augimo periodus. Ilgainiui ji tapo svarbia valiuta tarptautinėse finansų rinkose XX a., ypač po Antrojo pasaulinio karo, kai Japonijos ekonomika pradėjo sparčiai augti.

Banknotai 

Pirmuosius banknotus (nuo 1 iki 100 jenų) Japonijos bankas išleido 1885–1887 m. Per visą jų istoriją nominalai svyravo nuo 0,05 jenos iki 10000 jenų. Kiekvieną kartą, išleidus patobulintą jenų banknotų versiją, buvo naujai paženklinamos banknotų serijos: A, B, C, D, E ir F. 

        1000 jenų banknotas priklauso visoms serijoms. A serijos banknotai, pradėti spausdinti 1945 m. viduryje, niekada nebuvo išleisti į apyvartą kartu su kitais banknotais. B serijos banknotai išleisti į apyvartą 1950 m. viduryje. Jų pagrindinėje pusėje buvo pavaizduotas princas Shōtoku Taishi, kitoje banknoto pusėje – Hōryū-ji budistinė šventykla. C serijos banknotai pradėti leisti 1963 m. pabaigoje. Banknoto priekyje pavaizduotas pirmasis Japonijos ministras pirmininkas Itō Hirobumi, kitoje banknoto pusėje pavaizduotas Japonijos bankas.

D serijos banknotai pradėti leisti 1984 m. pabaigoje, banknoto priekyje pavaizduotas romanistas Natsume Sōseki, kitoje banknoto pusėje – dvi japoniškos gervės. E serijos banknotai, naudojami ir dabar, pradėti leisti 2004 m. Pagrindinėje banknoto pusėje pavaizduotas garsus Japonijos bakteriologas Hideyo Noguchi, kitoje banknoto pusėje – Fudžio kalnas. 2024 m. išleista nauja F serija. 

Įdomu tai, kad 2000 m. liepos 19 d. buvo išleisti ir 2000 jenų vertės banknotai, minint 26-ąjį G8 aukščiausiojo lygio susitikimą ir trečio tūkstantmečio pradžią. Šis banknotas priklauso D banknotų serijai. Banknoto priekyje pavaizduoti Shureimon vartai, kitos pusės kairiajame šone pavaizduota ištrauka iš pasakos apie Genji, o dešinėje pusėje – autorės Murasaki Shikibu portretas. Nors jie vis dar yra apyvartoje, banknotai retai pasirodo viešumoje. Daugelis japonų mano, kad 2000 jenų banknotas yra naujovė, nes tai vienintelis nominalas, kurio pirmasis skaitmuo yra 2.

 

5000 jenų banknotai priklauso C, D, E ir F serijoms. C serijos banknotai pradėti leisti 1957 m., averse pavaizduotas princas Shōtoku Taishi, reverse – Japonijos banko būstinė. D serijos banknotai buvo pradėti leisti 1984 m., priekyje pavaizduotas japonų diplomatas, rašytojas Nitobe Inazō, kitoje banknoto pusėje – Fudžio kalnas. E serijos banknotai pradėti leisti 2004 m., priekinėje pusėje pavaizduota Meidži laikotarpio rašytoja ir poetė Ichiyō Higuchi, kitoje pusėje pavaizduoti japoniški vilkdalgiai, kuriuos buvo nutapęs dailininkas Ogata Kōrin, banknotai galioja ir dabar. 2024 m. išleista nauja F serija. 

10000 jenų banknotai priklauso C, D, E ir F serijoms. C serijos banknotai pradėti leisti 1957 m., averse pavaizduotas princas Shōtoku Taishi, reverse – feniksai iš Byōdō-in šventyklos. D serijos banknotai buvo pradėti leisti 1984 m., priekyje pavaizduotas Meidži laikotarpio filosofas Fukuzawa Jukichi, kitoje banknoto pusėje – fazanų pora. Nuo 2004 m. leidžiami E serijos banknotai naudojami ir dabar, priekyje pavaizduotas Fukuzawa Jukichi, kitoje pusėje pavaizduotas kiniškas feniksas, esantis Byōdō-in šventyklos Fenikso salėje. 2024 m. išleista nauja F serija.  

Monetos

  Į apyvartą yra išleistos 1, 5, 10, 50, 100 ir 500 nominalų jenų monetos. Visų monetų averse kandži rašmenimis parašytas monetos nominalas ir šalies pavadinimas, tik 5 jenų monetoje šalies pavadinimas puikuojasi reverse. Monetų reverse monetos nukaldinimo metai parašyti ne pagal Grigaliaus, o pagal Nengo (japoniška metams skaičiuoti sistema, pagrįsta Japonijos imperatorių valdymo metais).



Monetose pavaizduoti įvairūs augalai, gėlės, šventykla. Skirtingai nei Europos šalyse, imperatorių portretai monetose niekada nebuvo vaizduojami, nes imperatoriaus atvaizdas laikomas šventu. 5 ir 50 jenų žalvario ir vario nikelio monetos yra išskirtinės formos su apvalia skylute monetų centruose.


 
Tai įdomu!