BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Arbatinių pinigų istorija

Spausdinti

Šiandien, gegužės 21 d., pasaulyje minima tarptautinė arbatos diena. 2019 m. Jungtinės Tautos būtent šią dieną išskyrė taip norėdamos pabrėžti arbatos pasaulyje svarbą. Tarptautinė arbatos diena turėtų skatinti kolektyvinę atsakomybę auginant ir perdirbant arbatą ir taip kovojant su skurdu ir badu pasaulyje. Daugelis mūsų mėgstame ir geriame arbatą, dažnas vartoja ją kasdien. O ar žinojote, kad senovėje arbata buvo naudojama ir kitu tikslu, kaip piniginis vienetas? Trumpa istorija apie tai. 


Arbata yra kilusi iš Rytų Azijos, iš dabartinės Kinijos teritorijos. Todėl nenuostabu, kad šioje valstybėje nuo seno auga daugiausia arbatos rūšių, o arbata turi ypatingą reikšmė Kinijos kultūroje. Dar ir iki šiandien yra išlikusi senovinė arbatos gėrimo ceremonija, o arbata yra viena iš svarbių Kinijos eksporto prekių. 


Arbata Kinijoje vartojama nuo neatmenamų laikų, todėl nenuostabu, kad jos vartojimo formų buvo įvairių. Dažniausiai arbata geriama, kartais valgoma, o Azijoje ji netgi buvo naudojama kaip pinigai. Žinoma, arbata buvo vienas iš mainų objektų, kai dar egzistavo natūriniai mainai. Vis dėlto arbata buvo tiek vertinama, kad ilgainiui ji tapo viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių. Arbatos pinigai žinomi nuo IX a., o jais atsiskaitoma buvo netgi iki XX a.! Žinoma, jei arbata būtų tik arbatžolių (džiovintų ar nedžiovintų) pavidalo, tokiais pinigais atsiskaityti būtų nepatogu. Rasta išeitis. Pradėtos gaminti plytos, pagamintos iš arbatos. Džiovinta ir fermentuota arbata buvo maišoma su sutvirtinančiomis priemonėmis. Tarp jų buvo ryžių vanduo, miltai, netgi galvijų kraujas ir mėšlas. Tokias plyteles buvo galima lengviau eksportuoti ir jomis lengviau atsiskaityti. Senovėje už 20 tokių plytelių buvo galima nusipirkti žirgą, o už 12 avį. O kaip buvo nustatoma tokių plytelių vertė? Visų pirma, tai lėmė arbatos rūšis, fermentacija, priemaišos. Kitaip sakant, kokybė. Buvo skiriamos penkios plytelių rūšis pagal kokybę, kurią galima buvo nusakyti pagal spalvą. Aukščiausios rūšies plytelės buvo tamsiai rudos, žemiausios rūšies spalva buvo tamsiai geltona. Be to, tokioje arbatoje buvo likę daug priemaišų, stiebelių, šakelių ir pan. Kokybė buvo tvirtinama ant plytelių uždedant antspaudą. Už kokybę buvo atsakingas pats Kinijos imperatorius, kuris ir turėjo šių pinigų monopolį. 


Tokie pinigai buvo populiarūs ne tik Kinijoje, bet ir Mongolijoje, Sibire, Tibete, Turkmėnistane. Vietiniai gyventojai juos naudojo ir kaip pinigus, ir kaip maistą. Jos galėjo tarnauti ir kaip piniginis standartas kitoms prekėms įvertinti. Žinoma, tokią arbatą patogu ir laikyti vienoje vietoje, prireikus skabyti ir naudoti pagal pagrindinę paskirtį – gerti. 


Kaip jau minėta, tolimosios Azijos šalyse vietinės tautos tokius pinigus naudojo net iki XX a. Plytelės buvo gaminamos ir komunistinėje Kinijoje XX a. 8–9 deš., bet jau kaip egzotiškos prekės, eksportuojamos į Vakarus. 
 

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2021-06-09