BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


Apie tai, kaip vilniečio skulptoriaus kūriniai ant rusiškų pinigų atsidūrė

Spausdinti
2020-12-17

Vilniečiai tikrai žino Vilniaus senamiestyje esančią Marko Antokolskio gatvę. Atidesni gal net yra pastebėję bent kelias atminimo lenteles, kuriose paminėta ši asmenybė. Bet toli gražu ne visi žino, kas toks buvo Markas Antokolskis. Dar mažiau žmonių žino, kad šis žmogus yra susijęs ir su rusiškų rublių banknotų dizainu. Taigi, kas tas Markas Antokolskis ir kuo čia dėti rusiški pinigai?

Kas toks tas Markas Antokolskis?

Markas Antokolskis – vienas žymiausių carinės Rusijos skulptorių, kūrusių oficialius valdžios palaimintus paminklus ir skulptūras. M. Antokolskio gimtasis miestas – Vilnius, apie tai liudija netgi jo pavardė. Antokolskis – „kilęs iš Antakalnio“, taigi, iš Antakalnio rajono Vilniuje, kur ir gyveno jo šeima. 

Markas (tikrasis vardas Morduchas) Antokolskis gimė 1843 m. Vilniuje, neturtingoje aštuonių vaikų žydų šeimoje. Dar būdamas vaikas jis pamėgo piešti ir piešė visur, kur tik rasdavo galimybę (taip pat ir ant baldų bei sienų). Nors tėvams ši savybė ir nelabai patiko, jie išleido vaiką dirbti medžio raižytojo padėjėju, kur ir atsiskleidė jo, kaip skulptoriaus, talentas, jis netrukus buvo pastebėtas ir aukštuomenės atstovų. Vilniaus generalgubernatoriaus Vladimiro Nazimovo žmonos, garsėjusios kaip talentingų jaunuolių globėjos, dėka 1862 m. jis buvo išsiųstas į Sankt Peterburgo menų akademiją (beje, rekomendacinį laišką vertindamas M. Antokolskio talentą parašė ir grafas Eustachijus Tiškevičius). Čia kūrė medines skulptūras žydų istorijos ir kultūros temomis. Jo pirmoji žinoma skulptūra, vaizduojanti Rusijos carą Ivaną Rūstųjį, sukurta 1870 m. Už šį kūrinį M. Antokolskiui suteiktas akademiko vardas. Apie šią skulptūrą sužinojo Rusijos imperatorius Aleksandras II, ją nupirko už 8 000 rublių (įspūdingą tiems laikams sumą) ir pervežė į Ermitažo muziejų. 

Mokslo metais ir vėliau M. Antokolskis daug keliavo po Vakarų Europą, ten kūrė ir už savo kūrybą gavo ne vieną apdovanojimą. Jis buvo išrinktas didžiausių Europos miestų meno akademijų garbės nariu. Nors gyveno Sankt Peterburge ir daug keliavo, M. Antokolskis nuolat grįždavo į savo gimtąjį Vilnių. Beje, už „Ivaną Rūstųjį“ gautus pinigus Vilniuje jis nusipirko namą. Čia 1901 m. Katedros aikštėje iškilo ir skulptoriaus kurtas paminklas Rusijos imperatorei Jekaterinai II (1915 m. paminklas nuverstas ir išvežtas į Rusiją, greičiausiai sunaikintas). 

1902 m. Markas Antokolskis staiga mirė būdamas Frankfurte prie Maino. Po mirties jo kūnas iškilmingai atgabentas traukiniu į Sankt Peterburgą (traukinys važiavo ir pro Vilnių, kur skulptorius buvo pagerbtas) ir čia palaidotas. 

Per savo gyvenimą jis sukūrė ne vieną garsią skulptūrą, dabar eksponuojamą įvairiuose pasaulio muziejuose. Kai kurios skulptūros ir šiandien puošia viešąsias erdves. Viena tokių – Petro I paminklas, dar ir šiandien stovintis Rusijos mieste Taganroge. Šis paminklas susijęs ir su Rusijos pinigais.

Marko Antokolskio skulptūra ant Rusijos banknotų

Taganrogas – miestas Rusijos pietvakariuose. Šį miestą 1698 m. įkūrė pirmasis Rusijos imperatorius Petras I. 1903 m. čia jam pastatytas paminklas, sukurtas pagal M. Antokolskio modelį. Nors šio paminklo kopijų yra ne viena, tai vienintelė išlikusi originalaus aukščio skulptūra, kuri buvo išlieta prižiūrint pačiam autoriui. Ši skulptūra skirtingais istorijos epizodais buvo nukelta, ne kartą keitė savo vietą, kol prieš šešis dešimtmečius galiausiai grįžo į savo pirmąją vietą prie įėjimo į miesto parką. 

Skulptūra vaizduoja Petrą I, stovintį ir vilkintį gvardiečių uniformą, viena ranka atsirėmusį į pasivaikščiojimams skirtą lazdą, o kita laikantį kabančios špagos rankeną. 

Šios skulptūros idėja M. Antokolskiui gimė Rusijoje, o ją įgyvendinti jis pradėjo gyvendamas Romoje 1871 m. Kurdamas modelį, niekaip negalėjo priprasti prie itališko molio, todėl su skulptūra vargo ištisus metus dirbdamas nuo ryto iki vakaro. 

1898 m. Taganrogas turėjo minėti 200 metų sukaktį, čia nuspręsta statyti miesto įkūrėjo, Petro I, paminklą. Konkurse sudalyvavo ir M. Antokolskis, jis pasiūlė savo sukurtą projektą. Konkursą laimėjo, o paminklas iškilo 1903 m. Beje, finansavimu rūpinosi ir su skulptoriumi asmeniškai bendravo garsusis rusų rašytojas dramaturgas Antonas Čechovas. 
Bet kuo susijęs šis paminklas su Rusijos pinigais? Ir ne tik su Rusijos imperijos, bet ir dabartiniais pinigais? 

1898 m. Rusijoje išleistas naujo pavyzdžio banknotas – 500 rublių valstybinis kredito bilietas. Ant jų pavaizduotas Petro I portretas (beje, pirmą kartą Rusijos rublių banknotų istorijoje). Panaudotas atvaizdas iš M. Antokolskio sukurto paminklo modelio (jį jau buvo oficialiai įsigijusi vyriausybė). Įdomu, kad tuo metu nebuvo autorinių teisių įstatymo ir šis atvaizdas buvo panaudotas be autoriaus sutikimo ir nesumokėjus jam jokio honoraro. M. Antokolskis, tuo metu gyvenęs Paryžiuje, sužinojęs apie naujuosius banknotus, nusprendė priminti apie save ir parašė laišką asmeniškai finansų ministrui Sergejui Vitei ir su humoru paprašė skirti jam honorarą. Laiškas skambėjo taip: 

„...Neseniai būnant Peterburge man teko išvysti naujojo pavyzdžio 500 rublių kredito bilietus su Petro I atvaizdu, kuris buvo panaudotas iš mano sukurtos skulptūros. Mane tikrai pradžiugino tokia garbė, kuri retai tenka gyviems dailininkams. Vis dėlto dažniausiai leidėjai teikiasi išsiųsti autoriui bent kelis jo kūrinio pavyzdžius, todėl ar Jūsų Prakilnybė nebūsite toks maloningas išleisti įsaką, kad ir man ši malonė būtų suteikta. Dėl to be galo būtų dėkingi mano kreditoriai, o ir aš pats...“

S. Vitė šią ironiją suprato ir netrukus išleido tokį įsaką, o autoriui buvo išsiųsti keturi 500 rublių kredito bilietai. 
Šie banknotai cirkuliavo ir po M. Antokolskio mirties, iki 1912 m. 

Bet tai nėra vienintelis banknotas su šia skulptūra, tiksliau, jos kopija. 1995 m. Rusijos centrinis bankas į apyvartą išleido naujo pavyzdžio 500 000 rublių banknotą (nuo 1998 m. jis tapo 500 rublių). Ant jo pavaizduota Petro I skulptūra, esanti Archangelsko mieste. Tiesa, ši skulptūra – tai tiksli Taganroge esančios skulptūros kopija, sukurta jau po autoriaus mirties (tokių skulptūrų Rusijoje yra ne viena). Įdomu, kad išleidus banknotą Taganrogo meras kreipėsi į centrinį banką su prašymu išmokėti kompensaciją už moralinę žalą, mat originalas vis dėlto yra Taganroge. Žinoma, kompensacija išmokėta nebuvo, skulptūra ant banknoto liko ir dar ir šiandien ją galima išvysti ant cirkuliuojančių 500 Rusijos rublių banknotų. 

Ir pabaigai dar apie pinigus. Nors skulptūra, būdama ant pinigų, jau savaime tampa vertinga, įdomu, kad vilniečio skulptoriaus kūrinys vertinamas ir pasaulyje. Štai 2011 m. „Christie‘s“ aukcione Niujorke 80 cm. aukščio skulptūros kopija, pagaminta paties M. Antokolskio, su jo parašu buvo parduota už įspūdingą sumą – 250 tūkstančių JAV dolerių!

Šaltiniai:

1. https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%90%D0%BD%D1%82%D0%BE%D0%BA%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9,_%D0%9C%D0%B0%D1%80%D0%BA_%D0%9C%D0%B0%D1%82%D0%B2%D0%B5%D0%B5%D0%B2%D0%B8%D1%87

2. https://www.artcontext.info/articles-about-art/904-antokolskiy.html

3. https://www.culture.ru/persons/9427/mark-antokolskii

Iliustracijų šaltiniai:

1. https://www.russianbronze.com/ru/%D0%B0%D0%BD%D1%82%D0%BE%D0%BA%D0%BE%D0%BB%D1%8C%D1%81%D0%BA%D0%B8%D0%B9/

2. https://www.bernardinai.lt/dingusio-vilniaus-galerijos-jekaterinos-ii-paminklas/

3. https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Monument_to_Peter_the_Great_in_Taganrog#/media/File:2008_Peter_the_Great_Monument.jpg

4. https://currency.ha.com/itm/world-currency/russia-state-credit-note-500-rubles-1898-pick-6p-face-and-back-proofs-total-2-notes-/a/4006-28053.s

5. https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/0/06/Banknote_500_rubles_2010_front.jpg

Tai įdomu!