Pirmąją premiją Lietuvos bankas įsteigė dar 1990 m. ir teikė už reikšmingus bei aktualius darbus pinigų cirkuliacijos, kredito ir atsiskaitymų su užsienio šalimis klausimais. 1997 m. įsteigta Vlado Jurgučio premija, įamžinanti pirmojo Lietuvos banko valdytojo profesoriaus Vlado Jurgučio nuopelnus šalies bankininkystei. Po kelių dešimtmečių, 2017 m., peržiūrėtos ir atnaujintos premijos teikimo sąlygos, buvo nuspręsta ją teikti už reikšmingiausius per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ekonomistų ar su Lietuvos mokslo institucijomis susijusių užsienio šalių ekonomistų mokslinės veiklos rezultatus: publikuotus mokslinius straipsnius, išleistas mokslo monografijas ar kitas knygas. Pirmenybė gauti 10 tūkst. eurų dydžio premiją teikiama su centrinio banko veikla, pinigų ir makroprudencine politika, bankininkyste ir Lietuvos banko vykdoma veikla susijusioms temoms.
Be to, Lietuvos bankas nuo 2017 m. skiria 5 tūkst. eurų dydžio premiją už geriausią disertaciją, parengtą iš ekonomikos arba su ja susijusios srities ir apgintą per paskutinius dvejus metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos. Premiją gali gauti lietuvis, lietuvių kilmės asmuo ar ekonomikos srities mokslų daktaro disertaciją Lietuvos mokslo įstaigoje apgynęs užsienietis. Pirmenybė teikiama tokioms temoms kaip centrinio banko veikla, pinigų ir makroprudencinė politika, bankininkystė, mokėjimai ir atsiskaitymai, investavimas ir pan.
„Šios Lietuvos banko premijos skirtos lietuviams ar su Lietuva susijusiems mokslininkams paskatinti aktyviau spręsti svarbias ekonomines temas, analizuoti vis įdomesnius klausimus, aktualias ekonomines problemas ir rasti atsakymus į juos, taip prisidėti prie ekonomikos mokslo plėtros. Džiugu, kad šioms premijoms gauti sulaukiama paraiškų, kuriose pateiktos temos sprendžia vis įdomesnes ir realias problemas, o kai kurie vos prieš keletą metų premijas gavę tyrėjai šiandien džiaugiasi puikiomis mokslininkų karjeromis“, – teigia dr. Aurelija Proškutė, Lietuvos banko Tyrimų centro laikinoji vadovė.
Motyvuoja kitiems darbams
Lietuvos banko premijas jau gavo ne vienas žymą akademiniame ir visuomeniniame gyvenime palikęs specialistas. Pirmoji pagal atnaujintus kriterijus Vlado Jurgučio premiją gavusi mokslininkė – elgsenos ekonomikos mokslų daktarė Agnė Kajackaitė. Mokslininkė pripažinimo sulaukė 2018 m. už su bendraautoriais parašytą mokslinį darbą „Melo vengimas ir melo dydis“. Jame nagrinėjama, kodėl žmonės ryžtasi meluoti ir kiek jų melas kainuoja. Originalumu ir kokybe pasižymintis mokslinis darbas paskelbtas ir prestižiniame mokslo žurnale „American Economic Review“.
(1).jpg)
Agnė Kajackaitė, Povilo Miškinio-Eidukonio nuotr.
Jau kitąmet akademikės vardas itin garsiai nuskambėjo dėl jos tyrimo apie termostatų kovas biuruose – straipsniu susidomėjo daugybė žurnalų, televizijos kanalų, tokie žiniasklaidos gigantai kaip „New York Times“, „Time“, CNN ir BBC. Negana to, šiemet ji išleido nusistovėjusius įsitikinimus griaunančią knygą „WO/MEN“.
„Nors atlikau daug mokslinių tyrimų ir buvau žinoma elgsenos ekonomikos bendruomenėje užsienyje, bet Lietuvoje niekas manęs nežinojo, o Vlado Jurgučio premija buvo mano pirmas įvertinimas Lietuvos akademiniame pasaulyje. Tad perskaičiusi elektroninį laišką su žiniomis, kad man ir mano bendraautoriams skirta premija, džiaugiausi labiau nei dėl užsienyje gautų įvertinimų. Ši premija leido man suprasti, kad savam krašte mano darbai irgi įdomūs ir svarbūs, pasijutau Lietuvos akademinės bendruomenės dalimi ir pradėjau aktyviai joje dalyvauti. V. Jurgučio premija buvo pirmas žingsnis mano sugrįžimui darbais į Lietuvą“, – pasakoja dr. A. Kajackaitė.
Vlado Jurgučio premiją yra gavę ir su Lietuvos mokslo institucijomis susiję užsienio mokslininkai. Matthias Gerhardas Weberis kartu su bendraautoriumi Arthuru Schram buvo apdovanoti už darbą „Darbo rinkos mokesčių nelygiavertiškumas: realių pastangų eksperimentas“. Mokslininkai parodė, kad matematiškai ekvivalenti darbdavio ir darbuotojo pajamų mokesčio suma bei pomokestinio atlygio dydis turi skirtingą poveikį darbuotojo pastangoms ir norui dirbti – tai priklauso nuo to, ar pajamų mokestį moka darbdavys, ar dirbantysis. Šio darbo įžvalgomis buvo remiamasi vykdant 2019 m. Lietuvos darbo pajamų mokesčio reformą.
Itin ryškus multikultūriškumas
Lietuvos banko premijų laureatais tampa ne tik užsieniečiai, bet ir užsienyje įvairių šalių problemas nagrinėjantys Lietuvos mokslininkai. Nemažai pasaulinės akademinės visuomenės dėmesio pernai sulaukė kitas premijos laureatas dr. Alminas Žaldokas. Jo kartu su Abhiroop Mukherjee ir Manpreet Singh atliktas mokslinis tyrimas, kuriame analizuojamas pelno mokesčių ir įmonių investicijų į inovacijas ryšys, buvo publikuotas viename iš trijų pagrindinių finansų srities akademinių žurnalų „Journal of Financial Economics“.
Rengdami šį mokslinį straipsnį, jo autoriai lygino panašių, netoli skirtingų JAV sudarančių valstijų vidaus sienų įsikūrusių įmonių, kurias iš esmės veikė vienodos ekonominės tendencijos, išskyrus pelno mokesčio pakėlimą vienoje iš valstijų, veiklą. Lyginant įmonių veiklą prieš ir po mokesčių pakėlimo, buvo įvertinta, kad mokesčius didinančiose valstijose įmonės sumažina investicijas į inovacijas, gauna mažiau patentų inovacijoms, tai galiausiai veikia ir ekonomikos augimą ilgesniu laikotarpiu.
Apie Lietuvos banko premijas iš jų laureatų lūpų – galimybė įsivertinti ir motyvacija siekti daugiau
.jpg)
Dabar dr. A. Žaldokas, Honkongo mokslų ir technologijos universiteto profesorius, atlieka tyrimus įmonių valdymo, inovacijų, šeimų ir kitomis temomis, kuria naujus planus ir ragina akademikus išmėginti jėgas teikiant paraiškas gauti tiek Vlado Jurgučio premiją, tiek premiją už geriausią disertaciją.
„Abi premijos – puiki galimybė įsivertinti savo darbų kokybę ir motyvacija siekti daugiau. Lyginant su panašiomis tarptautinėmis premijomis, dauguma jų koncentruojasi arba į viso gyvenimo įvertinimus, arba į per paskutinius vienus metus išspausdintus darbus. Tuo metu Lietuvos banko įsteigta Vlado Jurgučio premija, kuria atkreipiamas dėmesys į per paskutinius penkerius metus atliktus tyrimus, turi gerą balansą įvertinant tiek tyrimų aktualumą konkrečiu laikotarpiu, tiek jau sukurtą įtaką kitiems akademiniams tyrimams ir ekonominės politikos sprendimams“, – teigia dr. A. Žaldokas.
Lietuvos bankas kiekvienais metais rugpjūčio–rugsėjo mėn. kviečia ekonomikos mokslininkus ir apsigynusius disertaciją ekonomikos ir finansų mokslų daktarus teikti paraiškas gauti premiją. Pateiktus darbus vertina komisija, kurią sudaro mokslininkai iš Lietuvos banko Tyrimų centro, Lietuvos ir užsienio universitetų, Lietuvos banko valdybos atstovai. Šiemet paraiškas galima teikti iki rugsėjo 30 d. Daugiau informacijos – https://www.lb.lt/lt/lietuvos-banko-premijos-ir-stipendijos
Šaltinis
