Afrikoje naudoti pinigai

Afrika yra antras pagal dydį žemynas pasaulyje. Ji išsiskiria savo gausiais gamtiniais turtais, neįtikėtinai didele kultūrine ir genčių įvairove. Afrikos žemyne kiekviena gentis turi tik jai būdingas tradicijas, unikalią kalbą, papročius, religines apeigas, turėjo net ir įvairias piniginių formas, kurios neretam skaitytojui gali pasirodyti labai neįprastos. Afrikos gentyse naudoti pinigai ne tik yra unikalus langas į žemyne gyvenančias tautas, jie puikiai atspindi Afrikos žmonių istoriją, kultūros bruožus ir pasaulėžiūrą.

Senoviškos prekybos esmė

Žmonijos istorijoje pinigais buvo laikoma gausybė įvairiausių daiktų. Šie daiktai turėjo užtikrinti prekybą tarp įvairiausių kraštų ir kultūrų, o kartu – parodyti žmonių turtinį statusą. Dabar, kai turime turtingiausių žmonių sąrašus ir žinome, kiek jų banko sąskaitose yra dolerių ar eurų, tai padaryti labai lengva, o nusikėlus į senovę vargu ar būtų lengva sudaryti tokį turtuolių sąrašą. Tik įsivaizduokite, kuo reikėtų matuoti turtą, jei neegzistuotų šiuolaikiniai pinigai. 

Tačiau žvelgdami į Afrikos praeitį galime matyti, kad pinigais čia buvo laikomi įvairūs daiktai – druska, jūros kriauklės, karoliukai, metalai, juvelyriniai dirbiniai, audiniai ir drabužiai, ginklai ir įrankiai, taip pat ir įvairių Afrikos tautų ar europiečių monetos Raktas, leidžiantis perprasti senuosius Afrikoje naudotus pinigus ir jų tikrąją vertę, yra tų daiktų priimtinumas tam tikroje terpėje, jų retumas ir vertė, reikėtų nenuvertinti ir daiktų paprastumo, naudingumo, meninio savitumo ir raiškumo. Tik matydami visų šitų kriterijų visumą galėsime suprasti, kaip vieni daiktai tapo pinigais, o kiti – ne. Dalyje Afrikos retai randamas metalas varis buvo laikomas vertingu ir naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė dėl savo retumo, o dar labiau jo vertė išaugdavo priklausomai nuo to, koks objektas iš jo būdavo išliejamas ir kaip papuošiamas. Dažniau Afrikos žemyne randamas metalas – geležis. Jos vertę pakeldavo geležies sodrinimas, apdirbimas ir puošimas. 

Afrikos pinigai turėjo labai didelę simbolinę reikšmę ir buvo naudojami švenčių metu, pavyzdžiui, per vedybas, vaikui gimus, taip pat atliekant religines apeigas ar ritualus, pavyzdžiui, per aukojimus, norint užsitikrinti gerą sveikatą, žmogui mirus. Taigi, matyti, kad Afrikoje naudotiems ankstyviesiems pinigams buvo labai svarbu darbas, įdėtas į jų gamybą, be to, pinigai turėjo ne tik materialinę, bet ir dvasinę, sakralinę vertę. 

Kaurai 

Afrikoje prekyba užsiimančios gentys suprato jos svarbą. Ištisus amžius prekyba buvo plėtojama remiantis gamtos ištekliais ir unikaliais gaminiais, būdingais Afrikos regionams, naudojantis mainų sistema. Tačiau, norint mainus vykdyti efektyviau ir sklandžiau, reikėjo sukurti tam skirtą priemonę, ir taip atsirado pirmieji pinigai.

Kaurai – moliusko kriauklės yra vieni pirmųjų Afrikos pinigų. Jie labai įdomūs, sukurti pačios gamtos, naudoti ne tik Afrikoje, bet ir už jos ribų. Šios kriauklės buvo naudojamos kaip pinigai gerokai iki metalinių monetų atsiradimo, o joms atsiradus cirkuliavo kartu su metalinėmis Afrikos ir Europos monetomis. Kriauklės buvo naudojamos nedideliems atsiskaitymams, bet jų reikšmė ypač išaugdavo vestuvių ceremonijos metu – jomis buvo puošiama jaunoji, be to, šios kriauklės jaunojo būdavo dovanojamos nuotakos tėvams kaip išpirka už dukrą. Dar reikia paminėti, kad kaurai užima svarbią vietą Afrikos mitologijoje – buvo tikima, kad juose slypi vaisingumo galia. Ką už kriaukles Afrikoje buvo galima nusipirkti dar, be nuotakos? 1800 m. už 2 500 kaurų galėdavai nupirkti karvę, už 500 – ožką, o už 25 – vištą. 

Karoliukai 

Kaip ir kaurai, stiklo karoliukai Afrikoje turi ilgą istoriją. Vietiniai gyventojai juos vadina agry, bet šio pavadinimo reikšmė iki šiol nėra aiški. Pirmieji tokius karoliukus aprašė portugalų keliautojai, dar XV a. plaukiodami vakarine ir pietine Afrikos pakrante. Europiečių keliautojai pastebėjo, kad vietiniai dėvi įvairių formų ir spalvų karoliukus, iš kurių patys vertingiausi yra senieji, paveldėti iš protėvių ir, kaip tikima, turintys magiškų galių. Jų vertė buvo lygi aukso vertei, neretai jais puoštis galėjo tik karališkų šeimų atstovai.

Pinigų simbolinė vertė ir globalizacija

Afrikos gentys naudojo ir kitokio pobūdžio pinigus. Jie būdingi tik Afrikos kultūroms. Tai metaliniai žiedai, metaliniai virvelių ryšuliai, netgi įvairių gyvūnų dantys. Kiekviena iš šių pinigų formų buvo savita, atspindėjo genties vertybes. Tokie pinigai įsiliejo į kasdienį gyvenimą, buvo naudojami per svarbias ceremonijas. Jie gentyse turėjo ne tik ekonominę vertę. Tai buvo simbolis, jungiantis bendruomenės narius, skatinantis tarpusavio ryšius ir įtvirtinantis kultūrines vertybes. Šie pinigai – išskirtiniai kultūros atributai ir jų vertė nedingsta net ir praradus ekonominę funkciją. Nepaisant jų svarbos, laikui einant tokių pinigų naudojimas pradėjo nykti. Globalizacijai prasiskverbus net į tolimiausius Afrikos kampelius, įvestos modernios valiutos, jos palaipsniui pakeitė tradicinius pinigus. Tai neišvengiamai paveikė genčių ekonomiką ir jų kultūrinį paveldą.

Pabaigos žodis

Palyginus matyti, kad pagal sudėtį Afrikos genčių naudoti pinigai skiriasi tiek tarpusavyje, tiek nuo kitose pasaulio dalyse naudotų pinigų. Pinigų formos, jų naudojimo būdai atspindi kultūrinius ir ekonominius skirtumus. Tačiau globalizacija ir modernių valiutų įvedimas padarė poveikį genčių ekonomikai ir gyvenimo būdui. Tai prisidėjo prie tradicinių pinigų nuvertėjimo, tačiau ir atvėrė naujų galimybių tarpvalstybinėje prekyboje. Unikalus Afrikos žemyno naudotų pinigų dizainas atspindi kultūrines vertybes ir bendruomenės įsipareigojimus. Istorinės sąsajos su senovės prekybos tinklų kūrimusi padeda suprasti, kaip pamažu pinigai įsiliejo į kasdienį gyvenimą ir įgavo savitą reikšmę genčių kultūrose.

Šaltiniai
Numista;  
Smithsonian;
The John B. Henry Collection: Financialhistory, Francine Farr, 2002; 
Egleton Catherine, Williams Jonathan. Money: A History, 2007.