Lenkams Adomas Mickevičius – Lenkijos nepriklausomybės pranašas ir lenkiškumo simbolis, lietuviams – savos žemės ir lietuvių istorijos produktas. Jo gyvenimas ir kūryba glaudžiai susiję su Lietuva. A. Mickevičius savo kūryboje yra ne kartą panaudojęs lietuvių liaudies kūrybos ir Lietuvos istorijos siužetus. Gudijoje Adomas Mickevičius yra suvokiamas kaip gudas, disidentas, rašęs lenkiškai ir įkvėpęs ateities kartas kūrybai ir laisvei.
Adomas Mickevičius gimė 1798 m. gruodžio 24 d. Zaosėje, netoli Naugarduko. Tai istorinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, dabartinės Gudijos teritorija. A. Mickevičius iš pradžių mokėsi Naugarduko domininkonų mokykloje, o ją baigęs, 1815 m., įstojo į Vilniaus universitetą. Vilniaus universitete studijavo nuo 1815 iki 1819 m., iš pradžių gamtos ir matematikos mokslus, o vėliau perėjo į Literatūros ir laisvųjų menų fakultetą.
Didelę įtaką būsimam poetui darė istorijos profesoriaus Joachimo Lelevelio paskaitos, iš kurių jis sužinojo apie Lietuvos praeitį. 1817 m. su studijų bičiuliais įkūrė nelegalią Filomatų draugiją, o kartu buvo ir aktyvus Filaretų draugijos narys.
1819–1823 m. A. Mickevičius gyveno ir dirbo mokytoju Kaune, dabartinės Jėzuitų gimnazijos pastate. Ant mokyklos pastato kabo šį faktą primenanti memorialinė lenta.
1823 m. suimtas už priklausymą nelegalioms draugijoms. 1824 m., išleistas iš kalėjimo, ištremiamas į Rusiją. 1824–1829 m. gyveno Sankt Peterburge, Maskvoje, Odesoje, keliavo po Krymą.
Gavęs leidimą išvykti iš Rusijos, 1829–1830 m. keliavo po Vokietiją, Italiją ir Šveicariją. Nuo 1832 m. gyveno Paryžiuje, dėstė Lozanos universitete lotynų kalbą ir literatūrą.
1848 m. Europoje kilęs „tautų pavasario“ sąjūdis paskatino A. Mickevičių atsidėti politinei veiklai. Italijoje poetas organizavo lenkų legioną kovai su Austrija, kuri buvo prisijungusi pietinės Lenkijos žemes, Galisiją.
1849 m. grįžo į Paryžių, leido laikraštį „Tautų tribūna“. Dirbo vienoje didžiausių Paryžiaus bibliotekų.
Kilus Krymo karui, atgijo Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo viltys. A. Mickevičius išvyko į Konstantinopolį, kur buvo kuriami ir telkiami lenkų pulkai. 1855 m. lapkričio 26 d. Konstantinopolyje (dabar – Stambule) mirė, manoma, kad nuo choleros. Jo kūnas buvo pervežtas į Paryžių ir palaidotas Monmoransi (Montmorency) kapinėse, o 1890 m. iškilmingai perkeltas į Vavelio katedros kriptą.
Šiandien sunku būtų įsivaizduoti visuotinę literatūrą be A. Mickevičiaus poemų „Gražina“, „Ponas Tadas“, „Konradas Valenrodas“, „Vėlinės“ ir kitų kūrinių, o Lietuvos žemėje likę poeto gyvenimo ženklai mums jį dar labiau priartina. Šiandien įdėmiau pažvelgsime, kaip A. Mickevičius įvairiose pasaulio valstybėse yra įamžintas numizmatikoje ir bonistikoje.
Adomas Mickevičius Lietuvos piniguose
A. Mickevičius yra įamžintas Lietuvos banko išleistoje 50 litų proginėje monetoje, nukaldintos minint 200-ajį poeto gimtadienį, 1998 m.
Monetos averse pavaizduotas Lietuvos Respublikos herbas skyde, po juo – stilizuota plunksna, viršuje puslankiu užrašyta LIETUVA, apačioje – 50 LITŲ, iš abiejų herbo pusių – 1998.

Reverse pavaizduotas poeto A. Mickevičiaus profilis Vilniaus universiteto pastatų fone. Apačioje puslankiu užrašyta ADOMAS MICKEVIČIUS, dešinėje – 1798–185.

Monetos briaunoje – užrašas TĖVYNE LIETUVA, MIELESNĖ UŽ SVEIKATĄ
Moneta pagaminta iš 925 prabos sidabro.
Skersmuo 34 mm, svoris 23,3 g, tiražas 4 000 vnt.
Adomas Mickevičius Gudijos piniguose
A. Mickevičius įamžintas ir Gudijos monetose. Minint 200-ąsias poeto gimimo metines, 1998 m., buvo nukaldintos dvi monetos, vieno ir dešimties rublių. Monetos tokio pat dizaino, tik pagamintos iš skirtingų metalų.
1 rublis
Monetos averse apskrito geometrinio ornamento viduje – Baltarusijos Respublikos herbo reljefas, apačioje – išleidimo metai: 1998. Užrašai išilgai apvado: viršuje – РЭСПУБЛIКА БЕЛАРУСЬ (BALTARUSIJOS RESPUBLIKA), apačioje – „АД3IН РУБЕЛЬ“ (VIENAS RUBLIS).

Reverso centre – A. Mickevičiaus atvaizdas, apačioje – užrašas A. МIЦКЕВIЧ (A. MITSKEVICH), dešinėje – poeto gyvenimo metai: 1798–1855 (esama ir monetos atmainos su netiksliais metais –1854).

Monetos briauna dantyta.
Moneta pagaminta iš vario ir nikelio lydinio.
Skersmuo 33 mm, svoris 14,35 g, tiražas 2 000 vnt.
10 rublių
Monetos averse apskrito geometrinio ornamento viduje – Baltarusijos Respublikos herbo reljefas, apačioje – išleidimo metai: 1998. Užrašai išilgai apvado: viršuje – РЭСПУБЛIКА БЕЛАРУСЬ (BALTARUSIJOS RESPUBLIKA), apačioje – ДЗЕСЯЦЬ РУБЛЁЎ (DEŠIMT RUBLIŲ) ir užrašas, perskirtas datos: Ag 925 1998 15,55.

Reverso centre Adomo Mickevičiaus atvaizdas, apačioje – užrašas A. МIЦКЕВIЧ (A. MITSKEVICH), dešinėje – poeto gyvenimo metai: 1798–1855.
Monetos briauna dantyta.

Moneta pagaminta iš 925 prabos sidabro.
Skersmuo 33 mm, svoris 16,82 g, tiražas 2 000 vnt.
Adomas Mickevičius Lenkijos piniguose
Ypač daug kartų piniguose A. Mickevičiaus asmenybę įamžino Lenkija.
10 zlotų
Pirmą kartą A. Mickevičius Lenkijos piniguose pasirodė ant apyvartinių monetų – 1975 m. 10 zlotų nominalo monetų. Jos leistos 1975–1977 m. Iš šių monetų ypač retos 1977 m. laidos monetos. Jų rasti tik keli vienetai.
Monetos averse vaizduojamas baltasis erelis, Lenkijos simbolis. Jis skiria datą 1975 su vertės nuoroda ZŁ 10 ZŁ ir šalies pavadinimą POLSKA RZECZPOSPOLITA LUDOWA (lietuviškai – Lenkijos Liaudies Respublika).

Monetos reverse pavaizduotas poeto A. Mickevičiaus biustas atsuktas į kairę ir pateiktas užrašas ADAM MICKIEWICZ.

Monetos briauna dantyta.
Moneta pagaminta iš vario ir nikelio lydinio.
Skersmuo 25 mm, svoris 7,7 g.
Tiražas:
1975 m. – 35 000 000 vnt.;
1976 m. – 20 000 000 vnt.;
1977 m. – ? vnt. (nėra tikslių duomenų)
100 zlotų
Minint 180-ąsias A. Mickevičiaus gimimo metines Lenkijos bankas išleido proginę 100 zlotų sidabrinę monetą.
Monetos averse vaizduojamas baltasis erelis, Lenkijos simbolis. Jis skiria datą 1978 su vertės nuoroda ZŁ 100 ZŁ ir šalies pavadinimą POLSKA RZECZPOSPOLITA LUDOWA (lietuviškai – Lenkijos Liaudies Respublika).

Reverse pavaizduotas poetas A. Mickevičius, žiūrintis tiesiai, ir pateiktas užrašas ADAM MICKIEWICZ 1798–1855.

Monetos briauna lygi.
Moneta pagaminta iš 625 prabos sidabro.
Skersmuo 32 mm, svoris 16,5 g, tiražas 30 000 vnt.
Kaip Lietuvoje ir Gudijoje, Lenkijoje buvo pažymėtos A. Mickevičiaus 200-osios gimimo metinės. Šiai progai nukaldintos dviejų ir dviejų šimtų zlotų monetos.
2 zlotai
Monetos averse vaizduojamas baltasis erelis su karūna, Lenkijos simbolis. Jis skiria datą 1998 su vertės nuoroda ZŁ 2 ZŁ ir šalies pavadinimą RZECZPOSPOLITA POLSKA (lietuviškai – Lenkijos Respublika).

Reverse pavaizduotas poeto A. Mickevičiaus, žiūrinčio tiesiai, portretas. Virš portreto viršuje užrašyta 200 – LECIE URODZIN (lietuviškai – 200 gimimo metinės), apačioje – ADAM MICKIEWICZ 1798–1855. A. Mickevičiaus plaukai besiplaikstantys, susiliejantys su fonu ir taip suformuojantys atverstos knygos vaizdą.

Monetos briauna lygi.
Moneta pagaminta iš šiaurietiško aukso lydinio.
Skersmuo 27 mm, svoris 8,15 g, tiražas 420 000 vnt.
200 zlotų
Monetos averse viršuje yra užrašas 200 ZŁ 1998, po juo – A. Mickevičiaus kūrinio ištrauka:
...Patrz!
jak te myśli dobywam sam z siebie,
Wcielam w słowa, one lecą
ADAM MICKIEWICZ
(...Žiūrėk!
kaip aš iš savęs semiuosi tokių minčių,
Aš išreiškiu jas žodžiais, jie skrenda
Adomas Mickevičius)
Dešinėje pavaizduotas nedidelis baltasis erelis su karūna ir užrašas RZECZPOSPOLITA POLSKA (lietuviškai – Lenkijos Respublika).

Monetos reverse matyti poeto A. Mickevičiaus portretas, šonuose – užrašas ADAM MICKIEWICZ 1798–1855.

Monetos briauna lygi.
Moneta pagaminta iš 900 prabos aukso.
Skersmuo 27 mm, svoris 15,5 g, tiražas 3 000 vnt.