Balandžio 28 d. Lietuvos bankas išleidžia monetą, skirta Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 m. sukakčiai. Simboliška, kad tuo pačiu metu šiam įvykiui monetos bus išleistos ir Lenkijoje. Taip prisimenant daugiau nei 200 metų gyvavusios valstybės bene aukščiausią pasiekimą – Konstituciją. Tai buvo antroji konstitucija pasaulyje ir pirmoji Europoje. Abiejų Tautų Respublika buvo viena didžiausių valstybių Europoje, kuri turėjo bendrą valdovą, valdžios institucijas. Vienas iš jos bendrumų – ir bendri pinigai.
Šiandien trumpai prisiminkime, kokie tie pinigai buvo.
Trumpa ATR pinigų istorija
Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) tapo bendra valstybe po 1569 m. Ta proga įvykdytos valstybių sujungimo reformos. Reformos palietė ir iki tol atskirus buvusius pinigus. Iš pradžių ATR galiojo skirtingos vertės pinigai. Jie suvienodinti tik valdant Steponui Batorui. Po 1578–1580 m. reformos LDK grašis buvo prilygintas Lenkijos grašiui. O lenkiškos ir lietuviškos monetos imtos leisti vienodo svorio ir vienodos kokybės. Tiesa, valstybės pinigus kalė atskirai, todėl jų išvaizda šiek tiek skyrėsi. Vis dėlto po reformos LDK monetose visada vaizduoti du herbai: LDK raitelis ir Lenkijos erelis. O anksčiau herbus vainikavusią kunigaikščio kepurę pakeitė Lenkijos karūna.
Dažniausiai naudotas pinigas ATR buvo įvairių nominalų grašis: pusantrokas, antrokas, trečiokas, ketvirtokas, šeštokas, ortas (18 grašių). Taip pat kaldinti šilingai, denarai, taleriai, auksiniai dukatai, portugalai (dešimties dukatų monetos). Vis dėlto pagrindiniu pinigu ATR buvo laikomas zlotas. Buvo kalami sidabriniai ir auksiniai zlotai. Iš esmės ATR naudojo tuo metu Europoje paplitusią trigubą pinigų sistemą, kurią sudarė zlotas, grašis ir denaras. Vienas zlotas buvo prilygintas 30 grašių, o grašis – 18 denarų. Žinoma, skirtingais laikais pinigų vertė kito.
Monetos kaldintos ir Lenkijoje, ir LDK. Ilgą laiką kartu su kitomis Lenkijoje (Krokuvoje, Marienburge, Liubline, Poznanėje ir t. t.) esančiomis monetų kalyklomis veikė ir Vilniaus monetų kalykla. Joje kaldintos įvairaus nominalo monetos.
ATR ekonomiką sukrėtė ne viena krizė, sukėlusi chaosą pinigų sistemoje. Štai valdovo Zigmanto III Vazos laikais (1587–1632 m.) iš šalies į Vakarus buvo masiškai vežamos senos, geros prabos sidabrinės monetos. Ten sidabro kainos buvo gerokai aukštesnės. O į ATR atvežta daug prastos prabos monetų. Trūkstant sidabro, monetų kokybė prastėjo, kalyklose dažnai savavališkai buvo mažinama sidabro praba. XVII a. pr. ATR cirkuliavo įvairiausios monetos, o pagrindinių monetų vertė nuolat krito. Valdžia buvo priversta stabdyti monetų kaldinimą, paliktos vos kelios monetų kalyklos.
Ne geresnė situacija buvo ir Jono Kazimiero valdymo laikais (1648–1668 m.). Vyko karai su Ukrainos kazokais, Rusija, Švedija. Todėl buvo juntamas nuolatinis pinigų trūkumas. Šalį užplūdo menkavertės svetimų kraštų monetos. Dėl karų monetų buvo kalama vis mažiau. 1666 m. galutinai uždaryta ir Vilniaus kalykla. Nuo to laiko monetos ATR Lietuvos teritorijoje kaldintos nebuvo.
XVII a. pab., valdant Jonui Sobieskiui (1674–1696 m.), pinigai nuvertėjo dar labiau. Po jo mirties ir monetų kaldinta mažiau. Dažnai jos kaldintos už ATR ribų. Situacija pagerėjo tik XVIII a. viduryje, kai buvo keičiamas ir stiprinamas pinigų kursas. Tačiau ir tai nepadėjo. XVIII a. pabaigoje ATR buvo padalyta ir buvusi pinigų sistema žlugo, ji pakeista naujomis sistemomis.
Kokia buvo ATR pinigų vertė?
Kaip ir minėta, nors susikūrus ATR valstybei buvo nustatytas pagrindinis pinigų kursas, jų vertė dėl krizių ir nestabilios padėties nuolat kito.
Taigi, ATR buvo nustatyta, kad pagrindinis pinigas zlotas buvo lygus 30 grašių. Vienas grašis – 18 denarų.
Šis santykis išliko praktiškai visą ATR egzistavimo laikotarpį, visgi kitų pinigų atžvilgiu pinigų vertė nuolat kito. Štai ATR egzistavimo pradžioje auksinis dukato ir zloto santykis buvo 1 su 1,3. XVII a. pr. jis kito net kelis kartus – nuo 1 su 2,5 (1616 m.) iki 1 su 9,4.
XVII a. viduryje dukatas buvo lygus 6 zlotams, o pabaigoje – jau 12-ai zlotų. XVIII a. pr. už dukatą buvo galima gauti jau 18 zlotų. Panašus kursas išliko iki pat ATR žlugimo.
Panašų palyginimą galima padaryti ir su populiaria stambia sidabrine moneta – taleriu. 1580 m. 1 taleris buvo lygus 35 grašiams, 1616 m. – 42, 1623 m. – 80, 1652 m. – 90, 1676 m. – 180, o nuo 1717 m. iki pat XVIII a. pab. – net 240 grašių.
Panašias tendencijas galima pamatyti stebint ir kitų pinigų santykius. O kaip kito kainos?
XVI a. viduryje panašiu laiku, kai buvo įsteigta ATR, žąsis kainavo 1,5 grašio, 20 kiaušinių – 4 grašius, o statinė rugių – 10 grašių.
Stepono Batoro laikais, XVII a. antroje pusėje, žąsį jau buvo galima nusipirkti už 2 grašius, o statinę rugių – už 12 grašių. Įdomu, kad knygos buvo labai brangios. Štai Biblijos tomelis galėjo kainuoti ir visą 100 grašių. Kokia tai didelė suma, galima suprasti ir žinant, kad panašiai kainavo karvė. Žirgas atsiėjo 120–300 grašių, o kiemsargis šuo – net 180!
.png)
XVII a. pr. prasidėjus karams ir krizėms, pinigų nuvertėjimą galima stebėti ir matant kainų pokyčius. Jei 1600 m. jautis kainavo apie 300 grašių, tai po trisdešimties metų jo kaina padidėjo trigubai. Panaši situacija buvo ir su kitais naminiais gyvūnais. Net ir batų pora, 1600 m. kainavusi apie 50 grašių, 1633 m. kainavo jau 150. 1600–1622 m. dvigubai pakilo talerio ir dukato kursas, maždaug tiek padidėjo ir uždarbiai, o kainos, kaip matome, dar labiau.
XVII a. kainos kito nuolat ir netgi sudėtinga pasakyti, kiek tiksliai. Žinoma, kad, pvz., 1650–1660 m. 60 vnt. kiaušinių kainavo apie 25 grašius, o svaras jautienos – iki 5 grašių. Karvė galėjo kainuoti apie 360 grašių. XVII ir XVIII a. sandūroje kiaulė galėjo kainuoti 14 grašių, 15 kiaušinių – iki 10 grašių, batų pora apie 60 grašių.
XVIII a. pabaigoje žirgas jau kainavo 80 zlotų, 60 kiaušinių – 2 zlotus, statinė druskos – 6 zlotus ir pan.
Literatūros šaltiniai:
1. Vincas Ruzas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje. Vilnius 2015 m.
2. Eduardas Remecas, Dalia Grimalauskaitė. Pinigai Lietuvoje. Vilnius 2016 m.
