BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


20 faktų euro dvidešimtmečiui (IV)

Spausdinti
Šių metų sausio 1 d. sukako 20 m., kai Europoje pradėjo cirkuliuoti eurų monetos ir banknotai. Minėdami euro dvidešimtmetį, dalijamės dvidešimčia faktų apie eurus. Šiandien – paskutinis, ketvirtasis, penketukas. Kas galėjo būti pavaizduota ant lietuviškų eurų monetų? Kas sukūrė dabartinį vyčio variantą? Kiek monetų nukala Lietuvos monetų kalykla? Kokios buvo pirmosios proginės ir kolekcinės lietuviškos eurų monetos? Ir kiek iš viso litų monetų ir banknotų Lietuvoje dar nėra pakeista?
  • Lietuvoje eurai įvesti 2015 m. sausio 1d., netrukus eurų banknotai ir monetos visiškai pakeitė litų banknotus ir monetas. Kaip žinome, eurų banknotai visose euro zonos šalyse yra vienodi, o monetų aversų (nacionalinės pusės) išvaizdą renkasi kiekviena valstybė. Įdomu tai, kad apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės kūrimo parengiamieji darbai Lietuvoje pradėti dar iki oficialaus įstojimo į Europos Sąjungą (2004 m. gegužės 1 d.). Tam buvo atliekamos gyventojų apklausos, vyko specialistų ir visuomenės diskusijos dėl geriausio simbolio ar simbolių parinkimo būsimoms lietuviškoms eurų monetoms. Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į ilgaamžes lietuviškų monetų kalybos tradicijas, apyvartinių eurų monetų nacionalinėje pusėje pasiūlė vaizduoti modifikuotą Lietuvos valstybės herbą Vytį arba herbo figūrą – raitelį (vytį). Visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, tam pritarė ir dauguma „Baltijos tyrimų“ apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Respondentų buvo klausiama, kas labiausiai tiktų atspindėti Lietuvą ant eurų monetų? Atsakymuose dažniausiai buvo minimas Vytis (33 proc.). Gedimino pilį pasirinko 18, Vilniaus katedrą – 5,4, Trakų pilį – 5,2c., Gediminaičių stulpus – 3,5, Vytautą Didįjį – 2,3, J. Basanavičių – 2 proc. apklausos dalyvių. 2004 m. kovo 2 d. Komisijos posėdyje buvo pritarta eurų monetų nacionalinės pusės kūrimo projektinei užduočiai. Joje buvo pateikti ir privalomi nacionalinės pusės elementai: 12 žvaigždučių, Lietuvos monetų kalyklos ženklelis, užrašas LIETUVA, metai ir herbo figūra.
  • 2004 m. birželio 10 d. Lietuvos banko valdyba nusprendė apyvartinių euro centų ir eurų monetų nacionalinėje pusėje vaizduoti modifikuotą valstybės herbo figūrą, paskelbtas monetų kūrimo konkursas. Geriausiais pripažintų modelių autoriams buvo numatyti piniginiai prizai: pirmoji vieta – 40 000, antroji – 25 000, trečioji – 20 000, ketvirtoji – 15 000, penktoji vieta – 10 000 litų. Apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės gipsinių modelių kūrimo konkurse dalyvavo 14 autorių, jie pateikė 54 darbus. 2004 m. spalio 12 d. Komisija su konsultantais spalio 26 d. atrinko gipsinių modelių konkurso geriausius darbus, skirtus premijuoti. Pirmoji vieta atiteko dailininkui Antanui Žukauskui (kūrusiam ir litų bei lito centų monetas). Jo kurtų eurų monetų nacionalinėje pusėje pavaizduota valstybės herbo figūra – raitelis (vytis). Jį supa 12 žvaigždučių, išdėstytų aplink centrą (1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone; 10, 20 ir 50 euro centų – horizontalių linijų fone; 1 ir 2 eurų – vertikalių linijų fone), užrašas LIETUVA ir metai. Lietuviškos 2 eurų monetos briaunoje iškalti žodžiai: * LAISVĖ * VIENYBĖ * GEROVĖ.
  • Dar prieš Lietuvoje įvedant eurą 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos monetų kalykloje buvo nukaltos pirmosios apyvartinės eurų monetos. Pirmosios bandomosios lietuviškų apyvartinių eurų monetos, pažymėtos 2015 m. data, oficialiai pradėtos kaldinti 2014 m. birželio 16 d., 1 euro monetų kaldinimo presą simboliškai įjungė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, dalyvaujant Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui ir finansų ministrui Rimantui Šadžiui. Tą dieną nukaldinta tūkstantis 1 euro monetų, jos perduotos saugoti į Pinigų muziejų. Masiškai monetos pradėtos kaldinti liepos mėn. pabaigoje, iškart po Europos Sąjungos Tarybos galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje priėmimo. Iki tol, siekiant išbandyti monetų ruošinius, kaldinimo įrankius ir monetų matavimo kontrolės įrangą, buvo nukaldinta iki 1 mln. visų aštuonių nominalų eurų monetų. Pirmosios monetos į Lietuvos banko saugyklas atgabentos 2014 m. rugpjūčio 4 d. Pagal sutartį su Lietuvos banku 2014–2015 m. Lietuvos monetų kalykla iš viso nukaldino 370 mln. vienetų eurų monetų, pažymėtų 2015 m. data. Nuo to laiko prireikus monetos kaldinamos nuolat ir ant lietuviškų monetų jau galite matyti ne tik 2015, bet ir vėlesnius metus. Metus nacionalinėje pusėje esate matę, ko gero, visi. Kaip ir užrašą LIETUVA, vytį ir dvylika žvaigždučių. Bet turbūt ne visi esate pastebėję Lietuvos monetų kalyklos logotipą. Tiesa, jį pastebėti sunku, be didinamojo stiklo netgi neįmanoma. O jis tikrai yra ant kiekvienos lietuviškos eurų monetos!
  • Jau anksčiau pasakojome, kad euro zonos valstybės gali leisti progines monetas. Tai 2 eurų monetos, kurių bendroji pusė yra tokia pati, kaip ir įprastų 2 eurų monetų, nacionalinė pusė skirtinga, skirta kokiai nors progai paminėti. Apskritai proginės monetos skirtos ne tik atsiskaitymui, kolekcionavimui, bet ir tam tikram valstybės pristatymui. Nuo 2015 m. sausio 1 d. tokią galimybę turi ir Lietuva. Ji kasmet gali išleisti po dvi 2 eurų nominalo progines monetas (išimtiniais atvejais gali išleisti ir trečią, tačiau tai gali būti tik bendrai leidžiama moneta visai Europai svarbiam įvykiui paminėti). 2015 m. gruodžio mėn. buvo išleista pati pirmoji lietuviška proginė moneta. Ji skirta lietuvių kalbai. Monetos averse lotyniškų raidžių fone vienas gražiausių lietuvių kalbos žodžių – AČIŪ. Ši moneta buvo išleista vieno milijono tiražu. Nuo 2015 m. Lietuva jau yra išleidusi 12 tokių monetų, kuriose atspindėta Lietuvos istorija (baltų kultūra, Respublikos šimtmetis), kultūra (dainų šventės, sutartinės), gamta (Žuvinto rezervatas), garsios Lietuvos vietos (Kryžių kalnas, Vilnius), svarbiausi regionai. Paskutinė proginė 2 eurų moneta skirta Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti. Be proginių, kasmet leidžiamos ir kolekcinės monetos. Pati pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta išleista 2015 m. pradžioje. Tai buvo auksinė ketvirčio uncijos 50 eurų moneta, skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Per septynerius metus išleista jau beveik 50 skirtingų metalų, formų kolekcinių monetų, skirtų svarbiausiems Lietuvos įvykiams, asmenybėms, šventėms, reiškiniams, netgi pasakoms. Tarp jų, žinoma, reikia išskirti ir pirmąją pasaulyje kolekcinę skaitmeninę monetą – LBCOIN, išleistą 2020 metais. 
  • 2002 m. vasario 2 d. lito bazine valiuta tapo euras, nustatytas ir oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą. Toks jis liko ir šiandien, o litai į eurus Lietuvos banke keičiami neribotą laiką. Visgi visi cirkuliavę litai į eurus nebuvo (ko gero, ir nebus) iškeisti. Gyventojai dar nėra iškeitę apie 400 mln. litų. Nors suma atrodo didelė, taip nėra. Per septynerius metus, kai Lietuvoje cirkuliuoja eurai, iš viso pakeista 95 proc. apyvartoje buvusių banknotų. Tiesa, monetų iškeista gerokai mažiau (mažiau nei pusė visų cirkuliavusiųjų). Didžioji dalis, žinoma, yra smulkiųjų nominalų (1, 2 ir 5 centų) monetos. Ir tai nenuostabu, jų tikrai galime rasti kone kiekvieno Lietuvos gyventojo namuose. Aišku, kad dalis litų naudojimo metu galėjo būti sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba žmonės juos tiesiog pasiliko atminimui. Nuo euro įvedimo iš viso iškeista apie 5,5 mlrd. litų. Net neabejojame, kad litų namuose turite ir Jūs. Žinoma, jei tai tik kelios centų monetos ar keli atminimui palikti banknotai, jų keisti neverta, bet jei netikėtai rastumėte didesnę pamirštų litų sumą, juos galite pakeisti atvykę į Lietuvos banko kasas Vilniuje (Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25). 
Tai įdomu!
Atnaujinta: 2022-08-04