BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


20 faktų euro dvidešimtmečiui (II)

Spausdinti

Šių metų sausio 1 d. sukako 20 metų, kai Europoje pradėjo cirkuliuoti eurų monetos ir banknotai. Minėdami euro dvidešimtmetį, dalijamės dvidešimčia faktų apie eurus. Šiandien – antras penketukas. Apie Europos Centrinį Banką, apie tai, kam buvo išleisti pirmieji eurai, ir šiek tiek įdomių faktų apie eurų banknotus.


•    Nuo euro šiandien yra neatsiejama ir pagrindinė už jį atsakinga institucija – Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris turi išimtinę teisę leisti euro zonos nacionaliniams centriniams bankams išleisti banknotus į apyvartą. Jis priima visus sprendimus dėl banknotų dizaino, nominalų ir pan. Įsteigtas dar 1998 m. liepos 1 d., jis yra vienas didžiausių pasaulio centrinių bankų, atsakingas už pinigų politiką Europos Sąjungos šalyse. ECB kartu su ES 28 valstybių nacionaliniais centriniais bankais sudaro Europos centrinių bankų sistemą. ECB buveinė yra Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Pagrindinė ECB užduotis – išlaikyti euro perkamąją galią ir užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Šiuo metu euro zoną sudaro 19 ES valstybių narių. ECB Pirmininkė – Christine Lagarde.


Įdomu, kad ECB neatlieka nei kasos, nei grynųjų pinigų operacijų ir jose nedalyvauja. Eurų monetas leidžia euro zonos šalys. Visus su monetomis susijusius klausimus euro zonos lygiu koordinuoja Europos Komisija. Tačiau ECB yra suteiktas įgaliojimas tvirtinti monetų, kurias gali išleisti euro zonos šalys, skaičių.


•    Monetų ir banknotų dizainai buvo patvirtinti gerokai anksčiau, nei jie pasirodė apyvartoje. 1996 m. paskelbtas eurų monetų ir banknotų dizaino konkursas. Ant eurų banknotų nuspręsta vaizduoti abstrakčius, tik su bendra Europa susijusius vaizdus. Monetas nuspręsta susieti su konkrečiom valstybėm nacionalinėje monetos pusėje (averse), o reversas (bendroji pusė) turėjo būti vienoda. Iki 2002 m. buvo kuriami nacionalinių monetų pusių dizainai, tobulinamos apsaugos priemonės, priimami kiti sprendimai. 12 euro zonos valstybių tuo metu gyveno apie 300 mln. gyventojų, todėl buvo atspausdinta daugiau kaip 7 milijardai banknotų ir nukaldinta net virš 38 milijardų monetų. 2002 m. sausio 1 d. euras pakeitė senąsias Europos valiutas. Įdomu, kad pirmoji vieta, kur euras tapo oficialia valiuta, buvo ne Europos žemyne, o Indijos vandenyne. Čia Prancūzijai priklausančioje Reuniono saloje euras pirmą kartą pakeitė Prancūzijos franką (dėl to, kad sausio 1 d. čia atėjo anksčiau nei Europoje), atliktas ir pirmasis pirkinys – nupirktas 1 kilogramas ličių. 


•    Dar 1995 m. paskelbtas banknotų dizaino kūrimo konkursas. Iš 44 pateiktų darbų geriausiu išrinktas austrų dailininko Robert Kalina sukurtas „Europos amžių ir stilių“ dizaino projektas. Ant banknotų priekinės pusės jis pavaizdavo langų arkas (atveriančias pasaulį), o ant kitos pusės – tiltus (kurie simboliškai jungia Europą ir pasaulį). Didėjant nominalui keičiasi ir istorinis architektūrinis stilius: 5 eurai – klasikinis, 10 eurų – romaninis, 20 eurų – gotikinis, 50 eurų – renesansinis, 100 eurų – barokinis ir rokoko, 200 eurų – Art Nouveau, 500 eurų – modernas. Įdomu, kad šie architektūriniai motyvai, nors ir įkvėpti realių architektūrinių statinių, iš tiesų tebuvo dailininko fantazijos vaisius. Jų realybėje nėra, kadangi eurų banknotai visose šalyse vienodi, nenorėta išskirti konkrečių valstybių.


Vis dėlto banknotuose vaizduojamus tiltus šiandien galime pamatyti. Jie yra Nyderlandų mieste Speikenisėj. 2011 m. Olandijos menininkas Robin Stam įgyvendino idėją pastatyti visus ant eurų banknotų pavaizduotus tiltus. Speikenisės mieste iškilus naujam gyvenamajam kvartalui, virš kvartalą juosiančio kanalo atsirado septyni pėsčiųjų tiltai, tiksliai atvaizduojantys eurų banknotų piešinius. Maža to, jie dar ir nudažyti atitinkama banknotų spalva.


•    Ar kada susimąstėte, iš ko yra pagaminti eurų banknotai? Žinoma, atsakyti nesunku. Iš popieriaus! Ir tai tiesa. O iš ko pagamintas popierius? Iš medienos? Celiuliozės? Taip, paprasto popieriaus pagrindas yra mediena. Bet ar jis tinkamas banknotams? Tikrai ne. Tik galime įsivaizduoti, kas liktų iš banknoto, kuris būtų pagamintas iš paprasto popieriaus, jei nešiotumėmės jį savo kišenėje. Todėl dauguma pasaulio banknotų, taip pat ir eurai, yra gaminami iš šimtaprocentinio medvilnės pluošto. Tokie banknotai ne tik tvirtesni, bet ir jų šiugždesys yra kitoks nei įprasto popieriaus, o tai palengvina atskirti tikrus ir padirbtus banknotus. Gaminant specialų popierių eurų banknotams, keičiant popieriaus storį, įdedami vandens ženklai, į popierių įterpiamas apsauginis siūlelis, užklijuojamos hologramos. Yra netgi keturi banknotų spausdinimo etapai, kuriuose naudojama vis kita technologija: ofsetas (atspausdinami pagrindiniai elementai, piešiniai), šilkografija (juostelei ir smaragdiniam skaičiui), giliaspaudė (iškilumams) ir iškilioji spauda (banknoto numeriui).


Nors medvilninis popierius yra patvaresnis, jis nėra amžinas. Paskaičiuota, kad dažniau naudojami (smulkesnių nominalų) banknotai naudojami iki metų, o didesnių nominalų, naudojamų dažniau, net iki trisdešimties metų.


•    Ar pastebėjote, kad, pavyzdžiui, laikote rankose du penkiasdešimties eurų banknotus, o jie yra skirtingi? Iš tikrųjų nieko tokio, šie banknotai nebūtinai yra padirbti. Tiesiog yra išleistos dvi eurų banknotų serijos: pirmoji ir antroji. Antroji, leista 2013–2019 m., dar vadinama serija „Europa“. Kodėl? Nes dviejose iš šios serijos banknotuose panaudotų apsaugos priemonių pavaizduotas Europos portretas. Europa yra graikų mitologijos personažas. Europos portretas sukurtas pagal jos atvaizdą ant Luvro muziejuje Paryžiuje saugomos vazos. Kuo šios serijos skiriasi? Naujieji eurų banknotai sukurti naudojant pažangias banknotų technologijas. Naujosios apsaugos priemonės padeda geriau apsaugoti banknotus nuo padirbinėjimo. Taip pat šios serijos eurų banknotai yra patvaresni negu pirmosios serijos banknotai. Tai reiškia, kad banknotus reikės rečiau keisti, dėl to mažės išlaidos ir poveikis aplinkai. Dar vienas skirtumas – „Europos“ serijoje nuspręsta nebegaminti 500 eurų banknotų, bet pirmosios serijos 500 eurų banknotai ir toliau bus teisėta mokėjimo priemonė.


Pirmosios ir antrosios serijos eurų banknotai cirkuliuoja kartu.


Nors pirmosios serijos banknotai nuolat išimami iš apyvartos, jų dar galima rasti. Žinotina, kad pirmosios serijos banknotai savo vertės niekada nepraras – juos bus galima neribotą laiką pasikeisti bet kuriame Eurosistemos nacionaliniame centriniame banke. Įdomu, kad nuo 2024 m. planuojama atnaujinti banknotų dizainą, o ateityje išleisti ir trečiąją eurų banknotų seriją.

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2022-04-08