BDAR

Slapukų naudojimo taisyklės

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis


20 faktų euro dvidešimtmečiui (I)

Spausdinti

Šių metų sausio 1 d. sukako 20 metų, kai Europoje pradėjo cirkuliuoti eurų monetos ir banknotai. Minėdami euro dvidešimtmetį, dalijamės dvidešimčia faktų apie eurus. Šiandien – pirmieji penki. Apie tai, kaip gimė euro idėja, pavadinimas, simbolis ir kada eurai iš tiesų pasirodė.


•    Bendros Europos valiutos idėjos sklandė dar nuo XX a. pradžios. Idėjos keltos ir XX a. trečiame, septintame, aštuntame dešimtmečiuose, bet dėl skirtingų priežasčių to padaryti iki XX a. paskutinio dešimtmečio nepavyko. Kartu su idėjomis buvo nuolat mąstoma, kaip bendri pinigai turėtų vadintis. Vienas iš variantų buvo ekiu, oficialios Bendrijos valiutos, įvestos 1978 m. gruodžio 18 d. pavadinimas (ekiu naudotas tik negrynųjų (sąskaitų) pinigų pavidalu iki euro įvedimo). Šio pavadinimo atsisakyta dėl to, kad nors ekiu tebuvo trumpinys (ECU, European Currency Unit – Europos valiutos vienetas), bet jis sutapo su senovinės prancūziškos monetos pavadinimu. Nenorėta, kad pavadinimas sietųsi su kokia nors valstybe, nors ir asociatyviai. Dar siūlytas taleris, markė ir kt. Siūlytas ir frankas, bet šį pavadinimą užprotestavo Ispanija, nes tai jiems priminė ilgamečio Ispanijos diktatoriaus Franko pavardę.
•    1988 m. Europos Vadovų Taryba patvirtino siekį sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS). O 1992 m. dvylikos Europos Sąjungos (ES) valstybių narių atstovų pasirašytoje ES sutartyje (Mastrichto sutartyje) numatyta įvesti ES bendrąją valiutą ir įsteigti Europos centrinį banką. Galutinis sprendimas priimtas 1995 m. gruodžio mėn. Madride ES Vadovų Taryba nusprendė būsimą bendrąją valiutą vadinti euro (lietuviška forma neoficialiuose dokumentuose – euras). Taigi, šiemet minime ir euro vardo 27 metų (!) sukaktį.
•    1996 m. gruodžio 12 d. Europos Komisija išrinko euro ženklą – €. Buvo renkamasi iš 32 skirtingų ženklų. Iš jų 10 išrinko visuomenė viešu balsavimu, o finale liko du variantai, iš jų pasirinktas pastarasis. Išrinktą ženklą sukūrė belgų dizaineris Alain Billiet. Šis ženklas kildinamas iš graikų abėcėlės raidės epsilon. Taip pat šis ženklas, perbrauktas dviem linijomis, simbolizuoja Europą ir euro stabilumą.
•    Iš tiesų pirmąkart euras įvestas 1999 m. sausio 1 d. 11-oje ES valstybių: Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Liuksemburge, Olandijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje. Šios valstybės tapo pirmosiomis ekonominės ir pinigų sąjungos narėmis, nes atitiko Mastrichto sutartimi nustatytus kriterijus. Tą dieną buvo negrįžtamai nustatyti euro bei ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių nacionalinių valiutų keitimo kursai. Šių valstybių centrinių bankų atsakomybė už pinigų politiką buvo perduota įkurtam Europos Centriniam Bankui (ECB), kuris kartu su eurą įsivedusių valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą. Nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. euras buvo naudojamas tik atsiskaitant negrynaisiais pinigais. Šiuo laikotarpiu vis dar cirkuliavo grynieji nacionaliniai euro zonos valstybių pinigai, tačiau jie prarado savarankiškumą ir tapo tiesiog euro išraiška. 
•  Prieš oficialų eurų banknotų ir monetų įvedimą, 2002 m. sausio 1 d., eurai vienuolikoje šalių cirkuliavo jau trejus metus. Tiesa, euras buvo naudojamas tik atsiskaitant negrynaisiais pinigais ir kartu su nacionalinėmis valstybių valiutomis. Būtent 2002 m. sausio 1 d. viskas pasikeitė – tą dieną eurų banknotai ir monetos buvo išleisti į apyvartą 12-oje ES valstybių narių (2001 m. prie ekonominės ir pinigų sąjungos prisijungė ir Graikija). Jie tose šalyse tapo teisėta mokėjimo priemone. Nacionaliniai grynieji pinigai dar buvo apyvartoje kartu su grynaisiais eurais, tačiau pamažu buvo išimti iš apyvartos. Tų pačių metų vasario pabaigoje nacionaliniai banknotai ir monetos prarado savo kaip teisėtos mokėjimo priemonės statusą. Taigi Europoje neliko pinigo su vienu seniausių pavadinimų pasaulyje, Graikijos drachmos, taip pat nebeliko iki tol bene svarbiausios Europos valiutos – Vokietijos markės. Jau beveik pamiršome tokius pinigų pavadinimus, kaip Prancūzijos, Belgijos frankai, Ispanijos pesetos, Nyderlandų guldenai, Italijos liros, Austrijos šilingai, Portugalijos eskudai ir kt. Vėliau prie euro zonos prisijungė Slovėnija (2007 m.), Kipras, Malta (2008 m.), Slovakija (2009 m.), Estija (2011 m.), Latvija (2014 m.) ir galiausiai Lietuva (2015 m.). Šiandien euro zoną sudaro 19 valstybių.

Tai įdomu!
Atnaujinta: 2022-03-25