Šį atvaizdą supa užrašas lotynų kalba PARVAE CRESCUNT CONCORDIA RES (liet. Iš mažų dalykų išauga dideli). Simboliškas užrašas, itin tinkantis krikštynų proga ir kartu neleidžiantis užmiršti 1831 m. sukilimo. Šiandien įdėmiau panagrinėsime, kokiomis aplinkybėmis šios ant taurelės matomos monetos buvo sukurtos.
1831 m. sukilimo monetos
Sukilimas prieš carinės Rusijos valdžią ir jos vykdomą politiką Lenkijoje prasidėjo 1830 m. lapkričio 29 dieną Varšuvoje. Prie sukilimo aktyviai jungėsi buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijose gyvenę patriotiškai nusiteikę žmonės, ne tik iš dabartinės Lenkijos, bet ir iš Lietuvos ar šiandieninių Baltarusijos ir Ukrainos teritorijų.
Lenkijos Seimas, jausdamas visuomenės spaudimą, dar 1830 m. gruodžio 18 dieną prisidėjo prie sukilėlių, o 1831 m. sausio 25 dieną atstatydino carą Nikolajų I. Pradžia sukilėliams buvo sėkminga, pasiekta keletas svarbių pergalių prieš caro karius, bet persigrupavusi caro kariuomenė greitai sustabdė sukilėlių pajėgas ir perėmė iniciatyvą į savo rankas. Jau 1831 m. rugsėjo 7 dieną caro kariuomenė užėmė Varšuvą. Paskutiniai sukilėliai pasidavė arba pasitraukė į Vakarus 1831 m. spalio mėnesį. Taip sukilimas buvo numalšintas.
Per tą trumpą laiką, mažiau nei metus, sukilėliai paliko ryškią žymę numizmatikoje. Po caro atstatydinimo, 1831 m. vasario 10 dieną, Laikinoji vyriausybė Varšuvos monetų kalyklai įsakė iki tol naudotus carinės Rusijos monetų kaldinimo spaudus pakeisti naujo dizaino spaudais su sukilimo herbu. Per sukilimą spėta nukaldinti 5 tipų monetas, nominalai – nuo 3 grašių iki dukato.
3 grašių moneta pagaminta iš vario, sveria 9,1 g, monetos skersmuo 25,2 mm, tiražas – 1 111 774.
Aversas: monetos centre pavaizduotas sukilimo herbas, skydas su karūna; skydas padalintas į dvi dalis, Lenkijos erelis iš kairės, o iš dešinės – Lietuvos vytis; virš karūnos iškalta lenkiška legenda KROLESTWO POLSKIE (liet. Lenkijos karalystė), po herbu – Varšuvos monetų kalyklos vadovo Karolio Gronau inicialai K. G.
Reversas: monetos centrinėje dalyje – lenkiškas užrašas 3 GROSZE POLS. 1831 (liet. 3 Lenkijos grašiai. 1831). Apie užrašą išdėstytas ąžuolo lapų vainikas.
Gurtas: rantytas.
10 grašių moneta pagaminta iš sidabro (bilono, praba – 192), sveria 2,9 g, monetos skersmuo 19 mm, tiražas – 6 038 148.
Aversas: monetos centre pavaizduotas sukilimo herbas, skydas su karūna; skydas padalintas į dvi dalis, Lenkijos erelius iš kairės, o iš dešinės – Lietuvos vytis; virš karūnos iškalta lenkiška legenda KROLESTWO POLSKIE (liet. Lenkijos karalystė). Iš abiejų herbo pusių matomi skaičiai 18 ir 31, t. y. monetos pagaminimo data.
Reversas: monetos centrinėje dalyje – lenkiškas užrašas 10 GROSZY POLS. 1831 (liet. 10 Lenkijos grašių. 1831). Apie užrašą išdėstytas ąžuolo lapų vainikas. Po vainiku – Varšuvos monetų kalyklos vadovo Karolio Gronau inicialai K. G.
Gurtas: lygus.
2 zlotų moneta pagaminta iš sidabro (praba – 593), sveria 8,9 g, monetos skersmuo 26 mm, tiražas – 170 990.
Aversas: monetos centre pavaizduotas sukilimo herbas, skydas su karūna; skydas padalintas į dvi dalis, Lenkijos erelius iš kairės, o iš dešinės – Lietuvos vytis; virš karūnos iškalta lenkiška legenda KROLESTWO POLSKIE (liet. Lenkijos karalystė).
Reversas: monetos centrinėje dalyje – lenkiškas užrašas 2 ZŁOTE POL. (liet. 2 Lenkijos zlotai). Apie užrašą išdėstytas ąžuolo lapų vainikas, apie jį – legenda 43 43/125 Z GRZYW. CZYST. KOL. ROKU 1831 (liet. 43 43 /125 gryno sidabro. 1831 metai). Po ąžuolo lapų vainiku taip pat matomi Varšuvos monetų kalyklos vadovo Karolio Gronau inicialai K. G.
Gurtas: rantytas.
5 zlotų moneta pagaminta iš sidabro (praba – 868), sveria 15,5 g, monetos skersmuo 31,5 mm, tiražas – 22 571.
Aversas: monetos centre pavaizduotas sukilimo herbas, skydas su karūna; skydas padalintas į dvi dalis, Lenkijos erelius iš kairės, o iš dešinės – Lietuvos vytis; virš karūnos iškalta lenkiška legenda KROLESTWO POLSKIE (liet. Lenkijos karalystė).
Reversas: monetos centrinėje dalyje – lenkiškas užrašas 5 ZŁOTE POL. (liet. 5 Lenkijos zlotai). Apie užrašą išdėstytas ąžuolo lapų vainikas, apie jį – monetos legenda 17 211/625 Z GRZYW. CZYST. KOL. ROKU 1831 (liet. 17 211 /625 gryno sidabro. 1831 metai). Po ąžuolo lapų vainiku taip pat matomi Varšuvos monetų kalyklos vadovo Karolio Gronau inicialai K. G.
Gurte taip pat iškalta lenkiška legenda BOŽE ZBAW POLSKE (liet. Dieve, išgelbėk Lenkiją).
1 dukato moneta. Buvo nuspręsta, kad dukato monetos bus kaldinamos pagal Nyderlandų valstybėje kaldintų dukatų pavydžius, nes Nyderlandų dukatas buvo viena iš labiausiai atpažįstamų monetų, prekybai naudojamų visoje Europoje. Ir sukilėlių valdžia manė, kad tokiomis monetomis bus lengviau vykdyti prekybą su užsienio valstybėmis.
Dukato moneta pagaminta iš aukso (praba – 983), sveria 3,49 g, monetos skersmuo 21 mm, tiražas – 163 205.
Aversas: centre pavaizduotas riteris, laikantis ryšulį strėlių, šį atvaizdą supa lotyniška legenda PARVAE CRESCUNT CONCORDIA RES (liet. Iš mažų dalykų išauga dideli), iš abejų riterio pusių dar matome skaičių poromis įrašytus monetos išleidimo metus – 1831.
Reversas: monetos centrinėje dalyje matyti kvadratas, kurio viduje – legenda lotynų kalba MO. AUR. REG. BELGII AD LEGEM IMPERII. (liet. Belgijos Karalystės auksinės monetos pagal imperijos teisę).
Gurtas: lygus.
Sukilėlių banknotai
Prasidėjus sukilimui 1830 m. lapkritį, Varšuvos seimas iš būtinybės papildyti iždą karo išlaidoms padengti siekė į apyvartą išleisti mažų nominalų banknotus. 1830 m. Lenkijos vyriausybė leido Lenkijos bankui toliau išduoti grynųjų pinigų bilietus (banknotus), naudotus iki sukilimo, o sukilimo banknotai į apyvartą išleisti tik po metų, 1831 m. vasarą. Naujuosius 1 ir 2 zlotų banknotus sukūrė menininkas Janas Minheymeris, 1831 m. liepą banknotai pradėti spausdinti. Jie buvo vienpusiai. Numatyta, kad bendra 1 ir 2 zlotų nominalo banknotų vertė sieks 10 milijonų zlotų, bet į apyvartą spėta išleisti tik 1 zloto banknotus, kurių bendra vertė – 735 tūkstančiai zlotų.
Numalšinus sukilimą, didžioji dalis banknotų sunaikinti, sudeginti, išliko tik maža dalis. Lietuvoje toks banknotas saugomas Trakų istorijos muziejuje. Kadangi 1831 m. gruodžio 3 dieną, jau numalšinus sukilimą, caro valdžia įsakė sukilėlių išleistus pinigus išimti iš apyvartos ir sunaikinti, iki mūsų dienų išliko tik nedidelė šių pinigų dalis.
Šaltiniai
LIMIS: Trakų istorijos muziejus, 1 Zloto banknotas. 1831.
Kokociński Lech. Popieriniai pinigai lenkų žemėse, Varšuva: Rosikon Press, 1996, 44.
Parchimowicz Janusz. Monety polskie, Ščecinas, 2003, 101–104.
Eu.Numista.com.
LIMIS: Lietuvos banko Pinigų muziejus.
