XIV a. pab. Lietuvoje plečiantis prekybai, atsiskaitymams nepakako naudojamų nepatogių sidabro lydinių ir gana didelių Prahos grašių monetų (tuometinės tarptautinės valiutos įsitvirtinusios ir LDK apyvartoje).
Lietuvos numizmatų nuomonės dėl pirmųjų monetų kaldinimo išsiskiria. Vienų nuomone, monetos galėjo būti kaldinamos iki Lietuvos krikšto, jas greičiausiai kaldino Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (1345 – 1377) valdymo pabaigoje arba jo sūnus Jogaila (1377 – 1392). Tai galėjo buti sunkiausio svorio PEČAT – su ietigaliu ir kryžiumi monetos, kitų nuomone pirmosios monetos pasirodė po Jogailos karūnavimo 1386 m. Šiaip ar taip galima teigti, kad Jogailos laikais monetos jau tikrai kaldintos ir paplito.
Jogailai tapus Lenkijos karaliumi ir sudarius personalinę uniją, Vilniuje pradėtos kalti denaro tipo monetos. Galutinai susiformavo sava pinigų sistema. Vėliau monetas kaldino didieji kunigaikščiai Vytautas (1392 – 1430) ir Kazimieras (1440 – 1492). Monetos buvo kaldinamos sistemingai ir intensyviai. Kas dvejus trejus metus keičiamas monetų apipavidalinimas rodė lietuviškos formos ir heraldikos ieškojimus. Pirmosios lietuviškos monetos buvo žymimos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių herbais arba jų figūromis – raiteliu, Gediminaičių stulpais, dvigubu kryžiumi. Dinastiniai herbai vėliau virto valstybiniais. Raitelis – tai greičiausiai Lietuvos valdovas Jogaila, vėliau tapęs visos LDK herbu. Vyčio terminas atsirado gerokai vėliau – lietuvišką pavadinimą S. Daukantas jam suteikė tik XIX a. Dvigubas kryžius kilęs iš Vengrijos, mūsų heraldikoje jis atsirado po Jogailos vedybų su Liudviko Vengro dukterimi, sosto įpėdine Jadvyga (1372 – 1399).
.jpg)
Vytauto didžiajame herbiniame antspaude pavaizduoti Voluinės (Kryžius), Vilniaus (Raitelis), Trakų (pėstininkas), Smolensko (Liūtas) herbai, vaizduoti ir ant pirmųjų monetų. Kitas svarbus šaltinis – Vytauto antspaudas, naudotas 1397 – 1411 m. Jame pirmą kartą raitelio skyde pavaizduoti Gediminaičių stulpai.
Seniausios monetos buvo kaldinamos iš sidabro vielos gabaliukų. Pirmųjų LDK monetų masė buvo labai skirtinga – nuo mažiau kaip 0,5 g. iki daugiau kaip 1 g. Pirmosios lietuviškos monetos istoriniuose šaltiniuose vadinamos pinigėliais. Jos tapo svarbiu Lietuvos savarankiškumo požymiu.
