Vilniaus kraštas nuo 1919 m. balandžio mėn. iki 1939 m. rugsėjo mėn., išskyrus 1920 m. liepos - gruodžio mėn., priklausė Lenkijai.
1919 -1923 m. čia cirkuliavo Lenkijos vidaus paskolų kasos leistos markės. 1924 m. balandžio mėn. įvykdyta pinigų reforma. Apyvartoje pasirodė Lenkijos banko leisti, ausku padengti zlotai ir grašiai - zlotų šimtoji dalis. Markės į zlotus buvo keičiamos labai dideliu santykiu - už 1 800 000 markių mokamas vienas zlotas.
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijai užpuolus Lenkiją, prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Sovietų Sąjunga užėmė Lenkijos okupuotą Vilnių ir Vilniaus kraštą. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos sutartimi istorinės mūsų žemės buvo grąžintos Lietuvai. Valstybei teko sunkus uždavinys pertvarkyti Vilniaus krašto ūkį, finansų ir kredito sistemą. Pirmiausia reikėjo aprūpinti krašto gyventojus maisto produktais, įvykdyti pinigų reformą – pakeisti krašte cirkuliavusius zlotus litais. Lietuvos bankas įsteigė skyrius Vilniuje, Trakuose ir Švenčionėliuose. Vilniuje skyrius atidarė ir Lietuvos komerciniai bankai. Lenkijos bankų skyriai buvo uždaryti. Zlotai iš apyvartos buvo išimami dviem etapais. Pirmajame etape leista išsikeisti iki 100 zlotų vienam asmeniui už zlotą mokant pusę lito. Antrajame etape iki 300 zlotų buvo keičiama tuo pačiu kursu, o keičiant didesnę sumą už zlotą mokėta 40 centų. Keitimo santykis buvo labai palankus, nes Amsterdamo biržoje už 100 zlotų mokėta tik 1 litas. Nuo gruodžio 1 d. lenkiški pinigai nustojo cirkuliuoti Vilniaus krašte. Vietoj jų pasklido lietuviški litai ir centai.
