Napoleonas Orda gimė 1807 m. vasario 19 d. Varacevičiuose, dabartinėje Baltarusijoje. Buvo imlus mokslams, baigė Svisločiaus gimnaziją miestelyje, esančiame Baltarusijos vakaruose. Studijas nusprendė tęsti Vilniaus universitete, Matematikos ir fizikos fakultete, tačiau mokslų taip ir nebaigė. Iš universiteto buvo išmestas dėl įsitraukimo į slaptą studentų organizaciją. Maištingų idėjų laikėsi ir per 1831 m. sukilimą. Jame pasižymėjo kaip geras lyderis ir net buvo apdovanotas Virtuti Militari (aukščiausias ir seniausias karinis apdovanojimas, skiriamas už drąsą ir pasiaukojimą). Deja, sukilimas nepavyko, todėl pabėgo į Prancūziją. Ten ir pradėjo savo kelią kaip menininkas.
Napoleonas Orda daugiausia kūrė pilių, dvarų, miestų ir miestelių vaizdus. Tai galima matyti iš išlikusių virš tūkstančio Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vietovių piešinių ir akvarelių. Sukūrus tokią architektūrinių peizažų kolekciją, buvo išleistas „Istorinių vaizdų albumas“ (1875–1882). Iš įamžintų Lietuvos vietų yra Vilniaus, Panemunės, Medininkų, Kauno, Siesikų, Biržų, Raudonės pilys, Meikštų, Jašiūnų, Kėdainių dvarai, Palangos, Seredžiaus, Veliuonos, Rietavo kraštovaizdžiai ir kt.
Muzikinė Napoleono Ordos kūryba neatsilieka nuo dailės. Mėgo kurti polonezus, vokalinę muziką, valsus, noktiurnus. Jo muzikiniai gebėjimai įamžinti kolekcinėse monetose. 2007 m. išleistos dvi kolekcinės monetos, vario ir nikelio lydinio bei sidabrinė. Jų reversų centre – Napoleono Ordos portretas, fone – natos ir linijos. Monetų aversas skiriamas tapybos darbams įamžinti.
Napoleonas Orda, vaizdais ir garsais įamžinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos istorijos palikimą, mirė 1883 m. balandžio 26 d. Varšuvoje.
