Vienas pirmųjų architektūros vaizdavimų pasirodė 1922 m. lapkričio 16 d. Adomo Varno kurtuose banknotuose. Jų averse pavaizduoti trys herbai: per vidurį Vilniaus (Lietuvos istorinės sostinės), kairėje – Kauno (laikinosios sostinės) ir dešinėje – Klaipėdos herbas (tuo metu miestas dar priklausė Vokietijai). Dešinė banknoto pusė skirta Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui. Reverse pavaizduota Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika su varpine ir Gedimino pilies bokštu horizonte.
.jpg)

1928 m. laidos 50 litų banknotas, sukurtas Adomo Galdiko, jau kitoks, nors pagrindiniu akcentu išliko arkikatedra. Reversas subtilesnis, jame mažiau tautinių raštų. Kraštovaizdyje matyti medžiais apaugęs Gedimino kalnas su bokštu. Taip pat šio dizaino banknote matyti ir arkikatedros bazilikos šiaurės ir pietų koplyčios kupoliniais stogais. Šio pastato kaip vieno pagrindinių nacionalinių simbolių svarbą rodo tai, kad tai vienintelis pastatas, kuris vaizduojamas ir ant pirmųjų litų banknotų, ir ant banknotų, leistų nuo 1991 m.

50 litų banknotas 1928 m.
.jpg)
50 litų banknotas 1991 m.
.jpg)
50 litų banknotas 1997 m.
1930 m. išleistas 20 litų banknotas, skirtas kunigaikščiui Vytautui. Ir ne be reikalo – tais metais buvo minimos Vytauto Didžiojo 500 m. mirties metinės. Banknoto averso kairėje pavaizduotas Vytauto portretas, dešinėje – Vytauto laikų monetose vaizduojamas simbolis, o centre – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, dar kitaip vadinama Vytauto Didžiojo bažnyčia. Didžiausią architektūros kaitos skirtumą galima pamatyti žvelgiant į bažnyčios bokšto formą. XIX a. vid. jis iš pirminės formos buvo pakeistas į neaukštą aštuonšlaitį stogą. Per 1982 m. bažnyčios restauraciją atstatytas bokštas su gotikine smaile.

20 litų banknotas 1929 m.

Tarpukariu leistame 20 litų banknoto reverse yra viena detalė – 1928 m. atidengta „Laisvės“ skulptūra, sukurta Juozo Zikaro. Ši skulptūra pavaizduota ir atkūrus nepriklausomybę leistų 20 litų nominalo banknotų reverse. Tik šiuo atveju jau vietoje Klaipėdos miesto panoramos su garlaiviu centre vaizduojamas Vytauto Didžiojo karo muziejus. Kartais ši miesto panorama yra maišoma su Kaunu, kadangi tarpukariu Kaunas irgi buvo svarbus uostamiestis. Vis dėlto, sprendžiant iš kai kurių detalių, nesunku išsiaiškinti, kad čia tarpukario Klaipėdos vaizdas. Panoramos dešinėje pusėje vaizduojamas šviesaus mūro Locų bokštas, nugriautas Antrojo pasaulinio karo metu. Panašaus pastato tuo metu Kaune nebuvo.

20 litų banknotas 1929 m.

Klaipėdos uosto Locų bokštas, XX a. 4 deš. LJM LIF 1390

.jpg)
20 litų banknotas 1993 m.
1928 m. 100 litų banknoto reverse vaizduojamas dar vienas labai svarbus objektas – Lietuvos banko pastatas Kaune, baigtas statyti būtent šio banknoto išleidimo metais. Pastatas nuo pat pastatymo pradžios savo išvaizdos beveik nekeitė. Vis dėlto galima pamatyti kitas smulkias architektūros detales, kurios šiais laikais atrodo kitaip. Lyginant su 2012 m. pastato nuotrauka, matyti, kad ant kupolo yra vėliava, kurios tarpukario banknote nėra. Kitas skirtumas – aplinkiniai namai. Šalia banko buvę dviaukščiai namai buvo nugriauti, o jų vietoje pastatyti tolygaus su banku aukščio modernūs pastatai. Taigi, banknotuose galima įžvelgti ne tik atskirų pastatų, bet ir jų aplinkos kaitą.

100 litų banknotas 1928 m.
M. Skerniškio nuotr., 2012 m.
.jpg)
200 litų banknotas 1997 m.

Klaipėdos Baltojo švyturio pirminė vieta. Nuotr. iš kpd.lrv.lt/
Naudota literatūra:
1. http://kaunosenamiestis.autc.lt/lt/paieska/objektas/1130/kauno-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-vytauto-didziojo-baznycia
2. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
3. http://www.krastogidas.lt/objektai/33-baltasis-svyturys
Naudota literatūra:
1. http://kaunosenamiestis.autc.lt/lt/paieska/objektas/1130/kauno-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-vytauto-didziojo-baznycia
2. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
3. http://www.krastogidas.lt/objektai/33-baltasis-svyturys