Visai šalia Pinigų muziejaus ir Lietuvos banko pastato Vilniuje yra pastatas svarbus Lietuvos bankininkystės istorijai.
.jpg)
Gedimino pr. 3 šiandien veikia Lietuvos mokslų akademija, o XX a pr. pastatyti Rusijos valstybinio banko Vilniaus skyriaus rūmai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m. spalio mėnesį (prieš tai Kaizerinė valdžia ilgai vilkino įkūrimo procesą) įsikūrė pirmasis nacionalinis komercinis bankas (Lietuvos prekybos ir pramonės bankas). Banką įkūrė Valstybės taryba, dar neturėdama jokių valdžios galių. Banko steigimo iniciatyvos ėmėsi grupė veikėjų (M. ir J. Yčai, S. Banaitis, J. Alekna ir kt. ). Lietuviško banko įsteigimas sukėlė nemažą vilniečių dėmesį. 
Vienas iš jo steigėjų A. Prūsas atsiminimuose rašė: „Klientų pirmas dienas nors ir nebuvo banke, tačiau salė nebuvo tuščia. Ėjo piliečiai kaip stebuklų žiūrėti...“. Vilniečių domėjimąsi galėjo sukelti ir pirmojo lietuviško banko įkūrimo faktas, ir įspūdinga jo apsauga (20 šautuvais su durtuvais ginkluotų karių). Iš pradžių banke dirbo 25 tarnautojai, iš jų tik du mokėjo atlikti bankines operacijas. Dėl nestabilios politinės padėties banko apyvarta buvo maža. Bolševikams artėjant prie Vilniaus banko vadovybė ir kasa išsikėlė į Kauną. Vilniuje liko tik banko skyrius, kuris po kelių metų lenkų valdžios buvo likviduotas.
Tai buvo vienintelis Vilniuje įsteigtas lietuviškas bankas ir vienintelis iki 1919 m. II pusės Lietuvoje veikęs egzistavęs bankas.
Iliustracijos:
